D. Kanapecko nuotr.

Naujuosius metus akcijų kainos pasitiko kone išsikvėpusios, obligacijos atsargiai brango, o žaliavų rinkos ir toliau išliko stabilios. Tačiau pastarųjų dienų geopolitinė įtampa Rytų Europoje gali priversti investuotojus keisti savo elgseną.

„Praėjusiais metais išsivysčiusiame pasaulyje galėjome stebėti didelį akcijų kainų augimą, tačiau šiemet panašių tendencijų jau nebematysime. Nors Vakarų pasaulyje makroekonominiai rodikliai ir toliau gerėja, įmonės neįstengs pelno didinti taip sparčiai, kaip tą darė pernai.

Akcijų rinkų vertinimas dažniausiai atspindi ir regionų ekonominę padėtį, todėl dėl lėtesnių augimo tempų investuotojai pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiria fundamentaliems veiksniams, lemiantiems akcijų kainą“, – pasakoja „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovas Marius Ignotas.

Išsivysčiusiose rinkose laikosi optimizmas

Pasak M. Ignoto, akcijų brangimo ir didesnės grąžos šiais metais JAV akcijų rinkose vargu ar sulauksime.

„Jungtinių Valstijų BVP augimas investuotojų praėjusiais metais tikrai nenuvylė, tačiau tam didelės įtakos turėjo ir įmonių atsargų didėjimas. Nerimą kelia vangi paklausa vidaus rinkoje, nepaisant atsigaunančio kreditavimo ir žemesnės namų ūkių taupymo normos.

Žinoma, daug kas priklausys ir nuo to, kuria kryptimi toliau judės šalies darbo rinka: didėjantis užimtumas paskatintų vartojimą, tačiau tikėtina, kad įmonės bus priverstos didinti sąnaudas, mažindamos savo pelningumą“, – tęsia „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovas.

Tuo metu dėl pagerėjusios makroekonominės padėties euro zonoje pastebimas atsargus optimizmas. Regionas išlipo iš recesijos, didelių finansinių problemų turėjusios periferinės valstybės (Ispanija, Graikija, Portugalija) po truputį atgauna savo konkurencingumą, tuo pačiu stabilizuojasi ir namų ūkių finansinė padėtis.

Kol investuotojai stebi, kaip keisis vidaus paklausa, vis daugiau dėmesio atkreipiama ir į lėtėjančius infliacijos tempus.

„Infliacijos rizika euro zonoje pastaruoju metu labai sumažėjo. Daugelis šalių įvykdė sėkmingus struktūrinius pokyčius, mokėjimų balansai taip pat stabilizavosi. Mažėjant darbo sąnaudoms bei eurui išliekant stipriam, tikėtina, kad Europos centrinis bankas (ECB) gali imtis skatinimo priemonių, norėdamas užkirsti kelią defliacijos rizikai. Todėl investuotojams šiemet bus svarbu, kokią įtaką Europos finansų rinkoms galės turėti tokie ECB veiksmai“, – tęsia M. Ignotas.

Baltijos šalys – tarp Centrinės ir Rytų Europos lyderių

Jau praėjusių metų viduryje investuotojai pastebėjo, kad visas Centrinės ir Rytų Europos (CRE) regionas daug labiau reaguoja į euro zonos, o ne į besivystančių šalių rinkų pokyčius. Vakarų šalims rodant atsigavimo ženklus natūraliai gerėja ir į eksportą bei vidaus vartojimą orientuoto CRE regiono padėtis.

„Daugelis Baltijos šalių biržose esančių bendrovių taip pat priklauso nuo euro zonos vidaus vartojimo bei vidaus paklausos augimo. Akcijų indeksai pastaruoju metu rodė dviženklę grąžą, o šie metai mūsų regionui taip pat turėtų būti sėkmingi: bendrovių vertinimai iš dalies nėra aukšti, tuo tarpu besitęsiantis investicijų augimas ir vidaus vartojimo atsigavimas leis bendrovėms išlaikyti aukštą kapitalo grąžos rodiklį“, – teigia „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovas Marius Ignotas.

Besivystančių rinkų neapleidžia problemos

Besivystančio pasaulio rinkose be ilgalaikių struktūrinių problemų pastaraisiais metais taip pat buvo stebimas užsitęsęs nacionalinių valiutų kursų kritimas, kurį lėmė  iš šalių „bėgantys“ investuotojų pinigai.

„Potencialūs investuotojai toliau stebės, kaip šalių centriniai bankai bandys išspręsti savo finansų rinkų problemas: pasirinks valiutų rinkų intervenciją ar griežtesnę monetarinę politiką. Žinoma, daug įtakos investuotojų sprendimams turėtų daryti ir vis mažėjančios besivystančių valstybių ekonominio augimo prognozės“, – komentuoja M. Ignotas.

Geopolitinė įtampa Ukrainoje didina investuotojų nerimą

Šiuo metu Ukrainoje vykstantys neramumai tik sustiprina neigiamą investuotojų sentimentą visoms besivystančioms rinkoms, kuriose politinės problemos dažniausiai tampa valiutų, obligacijų ir akcijų rinkų nuosmukio priežastimi.

„Didžiausią nerimą šioje situacijoje kelia „užkrato“ rizika, kurią lemia investuotojų baimės, jog panašioje geografinėje padėtyje esančios valstybės gali susidurti su panašaus pobūdžio problemomis, todėl finansų rinkų dalyviai skuba pardavinėti ne vienos konkrečios šalies, o viso regiono akcijas ar kitą finansinį turtą, siekdami apsaugoti save nuo galimų nuostolių. Tokio elgesio apraiškas matome ir dabar, investuotojams nerimaujant dėl eskaluojamos įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos“, – sako M. Ignotas.

Laukiant galimos atomazgos tarp šių valstybių, tikėtina, kad artimiausiu metu rinkose vyraus didesnis nei įprasta neapibrėžtumas, todėl investuotojams patartina nuosaikiai reaguoti į galimus portfelio vertės pasikeitimus ir kurį laiką vengti rizikingų aktyvų svorio didinimo investicijų portfeliuose.

Susiję straipsniai:

• Penkios didžiausios investuotojų klaidos
• „TransferGo“ – 10 mln. dolerių investicija
• Jaunoji karta neigia mitus: investuojančių moterų – tiek pat, kiek vyrų
• Į paštomatų tinklo plėtrą – 2 mln. eurų investicijos
• „Metų CMO“ rinkimuose – dėmesys marketingo vadovo lyderystei ir efektyvumui