D.Kanapecko nuotr.

Pabrangusi nafta stumia kainas į viršų

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per metus infliacija ūgtelėjo nuo 1,2 iki 3,1 proc. Šiemet ji aukštesnė pirmiausia dėl pabrangusių energetikos produktų. Nors šildymas, elektra ir dujos kovo mėnesį kainavo pigiau nei pernai, nafta buvo smarkiai – daugiau kaip trečdaliu – brangesnė.

Galima palyginti: praėjusių metų kovą barelis šios žaliavos vidutiniškai kainavo 36 eurus, o šiemet naftos kaina jau siekė 49 eurus. Toks pokytis netruko atsiliepti degalų kainoms: pernai kovą 95 klasės benzinas kainavo vos eurą, o šiemet kaina pakilo iki 1,15 euro. Brangstantys degalai, dėl augančių transportavimo sąnaudų, turi įtakos ir kitų prekių brangimui.

Nors maisto produktai kovą vidutiniškai brango 2,9 proc., pieno produktų kainų augimas buvo spartesnis ir siekė 7 proc. Tai lėmė augusios pieno supirkimo kainos, atsigaunanti pasaulio ekonomika bei išnykęs produkcijos perviršis, kuris Europos Sąjungoje buvo susiformavęs dėl kvotų panaikinimo 2015 metais.

Kita vertus, daržovių ir vaisių kainos, palyginti su praėjusiais metais, yra sumažėjusios – vaisiai pigiau kainuoja maždaug 2 proc., daržovės – maždaug 5 proc. O pernai kainų skandalą socialiniuose tinkluose įžiebusį kalafiorą vietoje buvusių 3,49 euro šiuo metu galima įsigyti už 1,45 euro.

Kovą į viršų šoko ir alkoholinių gėrimų bei tabako gaminių kainos. Šioms didžiausią įtaką padarė nuo kovo 1 d. įsigalioję gerokai didesni akcizai – alui ir vynui akcizai didėjo daugiau nei dvigubai, spirituotiems gėrimams beveik penktadaliu. Išaugę akcizai smarkiai pabrangino alkoholinius gėrimus: alus kovą kainavo 26 proc., spirituoti gėrimai 8 proc., vynas 7 proc. daugiau nei prieš metus.

Paslaugų kainas augina atlyginimai

Kaip rodo statistika, paslaugų kainos kovą ūgtelėjo 2,7 proc. Prie jų augimo labiausiai prisideda vis sparčiau augantys atlyginimai – būtent paslaugų sektoriuje darbo sąnaudos sudaro didžiausią galutinės kainos dalį.

Paslaugų sektoriuje kainų augimu išsiskiria restoranai ir kavinės – per metus kainos juose išaugo 8 proc. Tam įtakos turi ne tik augantys atlyginimai, bet ir didėjantys turistų srautai, ypač sostinėje.

Tuo metu būsto nuomos kainos, po euro įvedimo šovusios į viršų, pastaruoju metu auga gerokai lėčiau. Palyginimui: 2015 m. jų augimas siekė 18 proc., 2016 m. – 11 proc., o šiemet kovą jos visiškai nustojo augusios.

Būsto nuomos rinkoje galima pastebėti tendenciją, kad nuomotojai, per žymiai pakėlę kainas, susiduria su sunkumais išnuomojant būstą. Tokia tendencija nestebina, nes būsto nuomos kainos pastaraisiais metais augo gerokai greičiau nei gyventojų perkamoji galia.

Ateinančiais šių metų mėnesiais metinis naftos kainų kilimas nebebus toks ryškus ir jos poveikis kainoms bus mažesnis. Tai lems, kad metų pabaigoje infliacija sumažės iki 2,5 proc. „Danske Bank“ skaičiavimais, vidutinė infliacija šiemet sieks 2,8 proc., o kitąmet sumažės iki 2,4 proc. Tačiau atlyginimų augimas ir toliau išliks spartus – šiemet sieks 6,7 proc., o kitąmet – 7,1 proc.

Susiję straipsniai:

• Koks bus infliacijos poveikis?
• Infliacija įveikta, bet ar ilgam?
• Infliacija Europoje krenta greičiau nei prognozuota
• Kodėl infliacija nebėra didžiausia Lietuvos problema?
• Infliacija grįžo į vienaženklę zoną