Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas   
2015 10 30, 13:12
G. Nausėda: Lietuvos BVP gali augti dar sparčiau

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Trečiąjį 2015 m. ketvirtį šalies BVP ūgtelėjo 1,8 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Nors tai tik pirmasis įvertis, jis atskleidžia, kokia nuotaika mūsų ekonomika palydės šiuos metus.

 

Jau ne kartą minėta, kad vidaus rinka šiuo metu yra tas gelbėjimo ratas, kuris laiko BVP plėtrą virš vandens paviršiaus. Vartojimą skatina ne tik didėjantis vidutinis darbo užmokestis ir mažėjantis nedarbo lygis, bet ir namų ūkių optimizmas, kurio neištirpdė nei geopolitinės šmėklos, nei žmonių akimis įvykęs infliacijos protrūkis įvedus eurą.

reklama

 

Stabtelėjo taupymo intensyvumą atspindintis indėlių augimas. Pirma, sudėtinga tikėtis tolesnio indėlių apimties didėjimo nuo itin smarkiai euro įvedimo išvakarėse išsipūtusios palyginamosios bazės, antra, taupyti nemotyvuoja dugną pasiekusios terminuotųjų indėlių palūkanų normos. Be to, galima aiškiai konstatuoti, kad taupymo „juodai dienai“ reiškinys Lietuvoje šiuo metu yra priblėsęs. Tai rodo spartesnis nei maisto produktų prekybos ne pirmojo būtinumo prekėmis apyvartos didėjimas.

 

Vartojimo optimizmą iš dalies atspindi nekilnojamojo turto rinkos padėtis. 2014 metų pradžioje atsigavus būsto paklausai, NT plėtotojai ir statybų bendrovės priėmė šį signalą rimtai ir puolė statyti būstus bei didinti jų pasiūlą. Šiemet statybų sektoriui padėjo Lietuvos banko iniciatyva griežtinti Atsakingojo skolinimo nuostatus nuo šių metų lapkričio 1 dienos. Dalis iki tol neapsisprendusių NT pirkėjų suskubo skolintis, kol prieiga prie paskolų nebuvo apribota papildomų reikalavimų.

 

Žvelgiant į ateitį, būsto pasiūlos perteklius niekur nedings ir prireiks nemažai laiko, kol jis „išsivaikščios“. Jei ne 2016-2017 metais, tai 2018 metais vėl gali būti grįžta prie klausimo dar kartą sumažinti neapmokestinamojo NT dydį ir įtraukti į mokesčio mokėtojų ratą daugiau namų ūkių. Ekonomikai gaivinti pernelyg rizikinga pasikliauti vien statybų sektoriumi, kuriam sustojus šalies BVP augimo tempas kristų maždaug perpus.

 

Ieškant spartesnės ekonomikos plėtros šaltinių, pirmiausia reikia kreipti žvilgsnį į eksporto pramonę. Šių metų pabaigoje vis labiau pasireikš žemesnės statistinės bazės efektas, kadangi eksporto rodikliai bus lyginami su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, kuomet Rusijos sankcijos jau buvo įsigaliojusios, o šios šalies ekonomika pradėjo riedėti žemyn. Be to, mūsų maisto pramonė iš esmės jau persiorientavo į alternatyvias rinkas ir stabilizavo gamybos apimtį. Žinoma, to negalima pasakyti apie įmonių finansinius rodiklius, kadangi prekės vežamos į žemesnio pelningumo rinkas.  

 

Antrą pusmetį laukiama kur kas svaresnio žemės ūkio indėlio į BVP kūrimą. Šių metų grūdų derlius buvo įspūdingas, nenuvylė ir kiti augalininkystės rodikliai.

 

Manome, kad nėra pagrindo bloginti SEB banko prognozuojamo 2015 metais Lietuvos BVP augimo dydžio - 1,8 procento. 2016 metais šalies ekonomika ūgtelės 2,8 proc., 2017 m. – 3,2 procentais.

 

Verslosavaite.lt