Foto

Fintech ir tradicinės finansų įstaigos konkuruoja kurdamos naujus produktus ir paslaugas. Nors tai suteikia vartotojui pasirinkimo galią, skaitmenizavus paslaugas, nemažai žmonių atsidurtų dar didesnėje atskirtyje. Finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ diskusijoje dalyvavęs 160 tarptautinių klientų turinčios bendrovės atstovas G. Nascimento pasidalino įžvalgomis, ką reikia daryti, kad kuo daugiau žmonių dalyvautų finansiniuose procesuose.

Ekonomikos atvėrimas finansinei įtraukčiai

Finansinė įtrauktis neatsiejama nuo atviros ekonomikos. Daugelis finansų bendrovių ir bankų dirba be sienų – savo šalies ar industrijos. Tai suteikia puikių galimybių kurti įtraukesnius produktus ir pasiekti daugiau žmonių.

Pasak G. Nascimento, finansinė įtrauktis ir atvira ekonomika neapsiriboja tik tradicine bankininkyste.

„Svarbu pasiūlyti vartotojams prieinamesnes paslaugas, kurios atitiktų jų gyvenimo būdą, ir taip suteikti jiems geresnį, labiau tinkantį sprendimą. Kalbame ne tik apie vartotojus, bet ir apie mažuosius bankus ar įmones, leidžiant jiems labiau prisijungti prie informacijos ir didžiųjų bankų, kurie galėtų ja pasidalyti tam, kad klientams būtų suteiktos prasmingesnės paslaugos", – sakė G. Nascimento.

Norint pasiekti įmonių, jų pasiūlymų ir vartotojų sinergiją, reikia įveikti ir kelias esmines kliūtis.

Dvi pagrindinės kliūtys: skaitmeninė atskirtis ir švietimo stoka

Skaitmeninimas ir skaitmeniniai produktai kuriami, siekiant pritraukti daugiau vartotojų ir skaitmeninti finansų sektorių. Tačiau Rūta Banytė, „FoxPay" direktoriaus pavaduotoja, diskusijos metu sakė, kad skaitmeninė plėtra ir skaitmeniniai mokėjimai neužtikrina finansinės įtraukties. O tai gali dar labiau pabloginti situaciją.

Jai antrino ir „SUPER HOW“ vadovas, bendrasteigėjas Andrius Bartminas. „Kai kalbame apie skaitmeninį formatą, tai reiškia, kad reikia būti skaitmeniniu, norint juo naudotis. O kalbant apie blokų grandinės produktus, viskas sukasi apie technologijas, tačiau daugelis vietinių sprendimų nėra patogūs naudotojams. Taigi, tai sukuria dar didesnę atskirtį, nes technologija yra sudėtinga".

Pasipriešinimas mokytis ir priimti naujas technologijas dažnai kyla dėl pasitikėjimo stokos. Kaip aiškino R. Banytė, didžioji dalis šio nepasitikėjimo atsiranda dėl prasto finansinio švietimo ir raštingumo. Žmonės, kurie neturi pakankamai informacijos, linkę skeptiškiau vertinti naujas paslaugas ir apskritai nepasitiki technologijomis, bankais ar kitomis finansų įstaigomis, kurios tvarko jų pinigus.

Kaip supaprastinimas ir švietimas gali tapti sprendimu?

Jei dvi pagrindinės kliūtys, trukdančios pasiekti finansinę įtrauktį, yra finansinio raštingumo stoka ir skaitmeninimo sudėtingumas, tuomet švietimas bei supaprastinimas yra raktas į sėkmę. Visi diskusijos dalyviai pritarė, kad švietimas yra pagrindinis dalykas ir Fintech sektoriui tenka atsakomybė auginti finansiškai išsilavinusių ir saugių žmonių kartą.

G. Nascimento pastebėjimu, atsakomybė už švietimą krenta ir ant paslaugų teikėjo pečių. „Kalbant apie galutinį vartotoją, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus ir skurdžiau gyvenančius žmones, jie dažnai nepasitiki bankais ir kitomis finansų įstaigomis, nes viskas labai greitai keičiasi. Šie paslaugų teikėjai dažnai keičia savo pasiūlymus, o tai gali skambėti prieštaringai. Taigi mūsų pareiga yra paaiškinti, kaip viskas veikia ir ką mes darome, siekdami pagerinti saugumą ir duomenų privatumą“, – teigė jis.

Skaitmeninė transformacija, pasak A. Bartmino, yra tik laiko klausimas, kada tai taps norma. Su kiekvienu nauju pritaikymu ateina branda bei dalykų supaprastinimas, ir viskas priklauso nuo to, kaip lengva naudotis viena ar kita paslauga. Norint paspartinti šį perėjimą, žmonės turi taip pat matyti vertę ir būti paskatinti, pavyzdžiui, mažesne kaina ar naudojimosi patogumu.

Diskusiją apibendrino „Rockit“ vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman, primindama, kad Fintech ir tradiciniai bankai nuolat kuria naujas technologijas bei siūlo vis pažangesnes paslaugas, tačiau, esant tokiai sparčiai pažangai, labai svarbu nepasimesti ir nepamiršti svarbiausio – žmogaus.

„Daugiau finansinių paslaugų automatiškai nereiškia, kad jos tampa įtraukios ar patogios naudotis. Tam reikia grįžti prie pagrindų – įsiklausyti į žmones ir rasti bendrą kalbą, kad galėtume šviestis ir mokytis vieni iš kitų“, – kalbėjo L. Žemaitytė-Kirkman.

Susiję straipsniai:

• Ekonomikos apžvalga: atsigavimo spinduliai tarp geopolitinių debesų
• Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
• Atnaujintos makroekonomikos prognozės: ištrūkti iš sąstingio spąstų šiemet nebus lengva
• Metų pradžios nuotaikos pasaulio ekonomikose
• 1 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikai: skaitmeninėms paslaugoms, naudojant atvirus duomenis