VersloSavaite.lt nuotr.

SEB banko grupės ekonomistai padidino euro zonos ekonomikos augimo 2017 metais prognozę nuo 1,8 iki 2 procentų. Priešingai negu euro zonoje, JAV ekonomika šiais metais augs lėčiau, negu tikėtasi, dėl lūkesčių nepateisinusios pirmo ketvirčio ūkio plėtros tempo ir dėl vėluojančių D. Trumpo žadėtų ekonomikos skatinimo priemonių.

Baltijos šalių ekonomika šiais metais augs bene sparčiausiai euro zonoje dėl didesnių investicijų ir eksporto, tačiau infliacija bus dvigubai didesnė negu euro zonos vidurkis. Tai atskleidė antradienį Stokholme paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“.

Euro zonos ekonomika auga, daugėja požymių, kad didėti greičiau dėl palankesnių ekonomikos sąlygų, augančios gamybos, mažų palūkanų ir didėjančios paskolų paklausos spartės ir verslo investicijos. Nepaisant mažėjančio nedarbo lygio, darbo užmokestis daugelyje euro zonos valstybių vis dar auga lėčiau negu 2 proc. ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl euro zonoje nesitikima spartesnio infliacijos augimo. Euro zonoje vidutinė infliacija šiemet turėtų padidėti iki 1,5 proc. (pernai buvo 0,2 proc.), o kitais metais − mažėti iki 1,1 procento.

Politinis neapibrėžtumas Europos Sąjungoje (ES) po Prancūzijos prezidento rinkimų sumažėjo. Rudenį vyksiantys Vokietijos parlamento rinkimai neturėtų gąsdinti finansų rinkų net tada, jeigu dabartinės kanclerės A. Merkel partija rinkimų galiausiai nelaimėtų. M. Schulzo vedami socialdemokratai veikiausiai didintų valdžios sektoriaus išlaidas ir siektų didesnio algų augimo, o tai skatintų ne tik Vokietijos, bet ir euro zonos ekonomikos plėtrą.

Visgi esminės ES ateities problemos niekur nedingsta, nes nuomonių skirtumai dėl ES vizijos tarp šalių didėja. Panašu, kad dviejų greičių Europos scenarijus, pateiktas kaip viena iš alternatyvų Baltojoje knygoje dėl Europos ateities, gali tapti pagrindiniu. Tiesa, šis kelias, matyt, dar labiau skaldytų, o ne vienytų Europą.

Europos Centrinis Bankas (ECB) šių metų rugsėjį gali pasiryžti padidinti nuo -0,4 proc. iki -0,25 proc. palūkanų normą už komercinių bankų laikomus indėlius centriniame banke. Taip pat veikiausiai bus nuspręsta nuo kitų metų pradžios mažinti obligacijų pirkimo mastą nuo 60 iki 40 mlrd. eurų per mėnesį. SEB grupės analitikai prognozuoja, kad euras šiemet svyruos apie 1,1 JAV dolerio, o kitąmet stiprės iki 1,14 JAV dolerio.

JAV centrinis bankas (FED) bazinę palūkanų normą didins dar du kartus

Pirmieji D. Trumpo administracijos mėnesiai atskleidė, kad naujojo prezidento komandai dėl darbo su Kongresu patirties trūkumo nepavyks įgyvendinti pokyčių taip greitai, kaip ji žadėjo. Anksčiau lauktos ekonomikos skatinimo priemonės, jei dėl jų ir būtų apsispręsta netrukus, ekonomikai pradės daryti įtaką tik po 2018 metų.

Nors JAV ekonomika pirmą ketvirtį dėl kuklesnio vartojimo didėjimo augo lėčiau, negu tikėtasi, SEB analitikai prognozuoja, kad stiprėjanti darbo rinkos padėtis ir spartesnės investicijos lems, kad JAV ūkis šiemet augs 2,3 proc., o 2018 metais − 2,5 procento.

FED vadovai tinkamai paruošė finansų rinkos dalyvius savo kovo mėn. sprendimui padidinti palūkanų normas, todėl rinkoje didelių kainų svyravimų nebuvo. Panašu, kad FED toliau stengsis veikti atsargiai ir priims sprendimą kelti palūkanų normą tik tada, kai matys, kad finansų rinkos dalyviai yra pasiruošę tokiam sprendimui. SEB ekonomistai prognozuoja, kad FED kels bazinę palūkanų normą šiemet du kartus, o gruodį nuspręs pradėti mažinti centrinio banko obligacijų portfelį.

JAV ekonomikos augimo trukmė greitai bus rekordinė

SEB analitikai peržvelgė JAV ekonomikos ciklus po Antrojo pasaulinio karo ir nustatė, kad dabartinis JAV ekonomikos augimas jau yra trečias pagal trukmę. Ilgiausiai JAV ekonomika augo nuo 1991 iki 2001 metų, tad jeigu dabartinė ūkio plėtra tęstųsi ir po 2019 metų, ji būtų rekordinė.

Žinoma, vien plėtros trukmė pati savaime nesukelia ekonomikos nuosmukio, tačiau natūralu, kad centriniai bankai, valdžios atstovai, ekonomistai vis labiau vertins galimą įvairių rinkų perkaitimą, kuris anksčiau sukeldavo krizes. Žinoma, JAV ekonomikos ciklas skiriasi nuo ES, kurioje ciklas kol kas atsilieka keleriais metais, bet JAV ekonomika yra didžiausia pasaulyje, todėl staigūs pokyčiai joje turėtų didelę įtaką visam pasauliui. 

Latvijoje tikimasi sparčiausio ekonomikos augimo

„Lietuvos verslas sėkmingai naudojasi spartesne euro zonos ekonomikos plėtra. Dėl didesnio eksporto ir  investicijų Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 3,2 procento. Dar sparčiau šiemet ir kitąmet augs Latvijos ekonomika – norint pagerinti šalies konkurencingumą ir sumažinti mokesčių naštą, ten planuojama mokesčių reforma.

Todėl neturime vien tik džiaugtis dabartine pagyvėjusia ekonomika, kurią paskatino išorės veiksniai – reikia imtis ryžtingesnės, ne kuklesnės, negu kitose Baltijos šalyse pertvarkos mokesčių, švietimo ir kitose srityse“, – sakė SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

Susiję straipsniai:

• Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
• Atnaujintos makroekonomikos prognozės: ištrūkti iš sąstingio spąstų šiemet nebus lengva
• Metų pradžios nuotaikos pasaulio ekonomikose
• 1 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikai: skaitmeninėms paslaugoms, naudojant atvirus duomenis
• Prognozės: Lietuvos ekonomiką kausto sąstingis