VersloSavaite.lt nuotr.

„Ecommerce Foundation“ duomenimis, visos elektroninės prekybos apyvarta Europoje kasmet išauga vidutiniškai 15 proc. Tiesa, pastebima, kad vienoms rinkoms atrandant arba įsitvirtinant elektroninės komercijos srityje, iki tol buvusios šalys pirmūnės, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija, pamažu praranda turėtą rinkos dalį. Kurioje pusėje – įsitvirtinančiųjų ar prarandančiųjų – norime ir galime būti mes?

Šiaurės Europoje, kuriai priskiriamos ir Baltijos šalys, beveik 90 proc. gyventojų turi interneto prieigą, o internetu apsiperka beveik 70 proc. regiono gyventojų. Remiantis išankstine prognoze, 2015 m. visos elektroninės prekybos apyvarta Šiaurės Europoje turėjo augti apie 16 proc. ir priartėti prie 44 mlrd. eurų.

Nors pagal elektroniniu būdu parduodamų prekių ir paslaugų apyvartą (vertinant ne tik šioje srityje besispecializuojančias įmones) lenkiame ir latvius, ir estus, vis dėlto Lietuva nuo Šiaurės Europoje pirmaujančios Norvegijos 2014 m. atsiliko bent 25 kartus. Ar 2016-ieji gali būti mums proveržio metai?

Lietuvoje jau yra visos būtinos prielaidos sėkmingam elektroninės prekybos plėtojimui. Pirmiausia, fiksuojami šiai sričiai palankiai besikeičiantys įpročiai, mat visose gyventojų amžiaus grupėse kasmet daugėja apsiperkančiųjų internetu. Praėjusiais metais per 3 mėn. laikotarpį internetu bent kartą užsisakė prekių ar paslaugų 42 proc. 25–34 m. amžiaus gyventojų ir 34 proc. 16–24 m. amžiaus jaunuolių, labai nedaug nuo jų atsilieka ir šiek tiek vyresni 35–44 m. amžiaus gyventojai (29 proc.).

Antra, pirkti internetu gali vis daugiau gyventojų. Pinga išmanieji telefonai, planšetiniai ir nešiojamieji kompiuteriai, nuolat didinama interneto sparta, plečiamas mobiliojo ryšio tinklas ir mažinamos mobiliojo ryšio bei interneto kainos. Be to, didėja ne tik gyventojų kompiuterinis, bet ir finansinis raštingumas – vis didesnė jų dalis atsiskaitymams renkasi elektroninę bankininkystę ar mokėjimą kortele.

Trečiasis svarbus veiksnys yra tas, kad daugėja techninių sprendimų ir juos teikiančių bendrovių, kurios pasiūlo, kaip susikurti el. parduotuvę, pasirinkti apmokėjimo už pirkinius ir lėšų administravimo sprendimus, leidžiančius internetu atsiskaityti kortele. Taip pat daugėja ir prekių pristatymo sprendimų – pavyzdžiui, įsitvirtinanti siuntų savitarna.

Įvertinus elektroninės prekybos augimo tendencijas ir šalies situaciją, akivaizdu, kad verslininkai, kurdami įmonės strategiją keleriems metams į priekį, turėtų svarstyti ne „ar“, „gal“ elektroninė prekyba, o „ir“ bei „kokia“ prekių bei paslaugų parduotuvė internete.

Akivaizdu, kad didieji populiariausių prekių (maisto, drabužių) pardavėjai atliko namų darbus ir jau prekiauja arba ketina pradėti tai daryti internetu. Labiausiai tikėtina, kad nesuskubus į vis greitėjantį elektroninį traukinį dabar, vėliau inercija ir greitis gali būti toks didelis, kad beliks tik pamojuoti juo važiuojantiems arba dėti milžiniškas pastangas, bandant juos pavyti.

Susiję straipsniai:

• Mažmeninėje prekyboje ir vėl reikės palaukti geresnių laikų
• Elektroninė prekyba: ko tikėtis pirkėjams ir į ką atsižvelgti verslininkams 2022-aisiais?
• Elektroninė prekyba auga
• Elektroninė prekyba auga, tačiau neatperka nuostolių verslui uždarius parduotuves
• Dėl karantino į internetinę erdvę keliasi ir turgaus prekyba