VersloSavaite.lt nuotr.

Planai dėl skatinimo programos metu supirktų obligacijų pardavimo taip pat nebuvo atskleisti – žinių apie šį lemtingą sprendimą laukiama rugsėjį.

FED atviros rinkos komiteto (FOMC) spaudos konferencijoje pagrindiniai akcentai atiteko stiprėjančiai darbo rinkai, didėjančiam ekonominiam aktyvumui, augančioms namų ūkių išlaidoms ir, be abejonės, spartėjančioms verslo investicijoms šalies viduje. Visa tai, pasak komiteto atstovų, pagal planą. Tačiau metinė infliacija, kol kas besilaikanti ties 1,6 proc. riba, plano neatitinka.

JAV doleris euro atžvilgiu nuo metų pradžios atpigo jau daugiau nei 12 proc. ir šiuo metu sudaro 1,1730. Paskutinį kartą toks lygis buvo užfiksuotas tik 2015-ųjų sausį. JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumai, nuo birželį pasakytos FOMC kalbos, pakilo apie 6 proc.

Žinių laukiama ir iš ECB

Savo ruožtu Europos centrinis bankas (ECB) per paskutinį susitikimą taip pat nusprendė palikti palūkanų normą nepakeistą. Daugiausia klausimų tuomet kėlė tolesni ECB planai dėl ekonominio skatinimo programos, jos apimties ir trukmės pokyčių, tačiau jie liko neatsakyti. Šiuo metu finansų rinkų dalyviai turi vieną pagrindinį klausimą: kada tai įvyks, kada ECB imsis veiksmų?

Rinkų nuomone, egzistuoja 10 proc. tikimybė, kad FED didins bazinę palūkanų normą rugsėjį, ir 45 proc. tikimybė, kad šis sprendimas bus priimtas tik metų pabaigoje. Kita vertus, pirmojo ECB palūkanų normos kėlimo 10 bazinių punktų laukiama ne anksčiau nei kitų metų liepą. Tikimybė, kad taip nutiks, siekia net apie 50 proc.

Kiti centriniai bankai taip pat turi ką pasakyti: Kanados centrinis bankas šį mėnesį pirmą kartą per septynerius metus pakėlė bazinę palūkanų normą, Anglijos centrinis bankas, rinkos dalyvių nuomone, tai padarys antrąjį kitų metų ketvirtį.

FED, kodėl ne dabar?

Kuo vadovaujantis sprendimus priima FED? Šios institucijos vizija, misija ir tikslas – stabilus ir priešingas infliacijos ir nedarbo lygio ryšys. T. y., infliacija kyla, nedarbas mažėja, ir atvirkščiai. Ekonomikos vadovėliuose rašoma, kad augant ūkiui, auga ir darbo vietų skaičius, skatinamas didesnis produktyvumas, didėja vartojimas ir t. t.

Visa tai, tiesiogiai ar ne, susiveda į vieną labiausiai sekamų makroekonominių rodiklių – infliaciją. Šia teorija vadovaujasi ir FED nariai, tačiau ši graži taisyklė ne visada veikia. JAV bazinė infliacija, atmetus maistą, degalus ir alkoholį, sudaro 1,7 proc., o tai yra žemiausias lygis nuo 2015-ųjų gegužės.

Dėl šios priežasties FED ir toliau mano, kad artimiausiu metu JAV infliacija išliks žemiau jų norimo – 2 proc. – lygio. Tačiau FED atstovai akcentuoja, kad jų sprendimus lems ne tik šis rodiklis, taip pat bus stebimi ir kiti makroekonominiai indikatoriai, padedantys siekti pagrindinio tikslo – minimalaus nedarbo lygio ir kainų stabilumo.

Ko tikėtis rugsėjį

Vyrauja nuomonė, kad ruduo – naujienų metas, tad finansų rinkų dalyviai jo laukia labiau nei Kalėdų. Tikimasi, kad būtent rugsėjį FED atskleis planus dėl ekonominio skatinimo programos metu supirktų obligacijų, kurių vertė 4,5 trln. JAV dolerių, pardavimo. Dėl sumažėsiančio likvidumo rinkose, šis sprendimas darys įtaką obligacijų kainoms, kurios kristų, ir rinkos palūkanų normoms, kurios augtų. Esminis klausimas: kokiu tempu ir kokiomis apimtimis vyks šis procesas? Be to, rugsėjį laukiama ir užuominos apie kitą bazinės palūkanų normos kėlimą.

Rugsėjį kalbas dėl ekonominio skatinimo programos ateities planuoja atnaujinti ir ECB. Tačiau kol kas pabrėžiama, kad infliacija euro zonoje išlieka silpna ir neatitinka lūkesčių – 2 proc. Birželį bazinė infliacija siekė 1,1 proc., o prieš metus – sudarė tik 0,9 proc.

Susiję straipsniai:

• Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
• Mums labai pasisekė, pirma dalis: pinigai
• Pingančios prekės ir... pinigai
• Atnaujintos makroekonomikos prognozės: ištrūkti iš sąstingio spąstų šiemet nebus lengva
• Metų pradžios nuotaikos pasaulio ekonomikose