Foto

Kaip rodo „Citadele“ banko užsakymu bendrovės „Norstat“ atliktas tyrimas, reaguodami į didėjančias kainas lietuviai pirmiausia svarstytų atsisakyti kai kurių kasdienių įpročių ir paslaugų. Ketinantys tai daryti nurodė beveik pusė (45 proc.) apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų.

Taip atsakiusiųjų Latvijoje ir Estijoje buvo atitinkamai 50 proc. ir 57 proc. respondentų. Tuo metu kainų augimo teigė nejaučiantys 15 proc. Lietuvos gyventojų, 12 proc. Latvijoje ir 17 proc. Estijoje.

Tyrimo duomenimis, trečdalis (34 proc.) Lietuvos gyventojų dėl infliacijos poveikio atidėtų planuotus didesnius pirkinius. Latvijoje ir Estijoje didesnius pirkinius ateičiai atidėti planuotų atitinkamai 32 proc. ir 30 proc. apklaustų gyventojų. Dar penktadalis (20 proc.) apklaustųjų Lietuvoje nurodė planuojantys atsisakyti kai kurių kasdienių išlaidų tam, kad turėtų finansinį rezervą. Latvijoje taip atsakiusių buvo 18 proc., Estijoje – 29 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų.

14 proc. lietuvių nurodė dėl augančių kainų jaučiantys poreikį panaudoti turimą sukauptą finansinį rezervą. Dar 12 proc. gyventojų išreiškė pasiryžimą kainų augimą kompensuoti daugiau dirbdami, o 5 proc. pripažino, kad norint padengti išaugusias išlaidas jiems teks skolintis.

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą apie infliacijos poveikį kasdieniams žmonių įpročiams „Citadele“ banko iniciatyva šių metų sausį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje šalyje buvo apklausta po ne mažiau kaip tūkstantis 18–74 metų amžiaus gyventojų.

Susiję straipsniai:

• Koks bus infliacijos poveikis?
• Infliacija įveikta, bet ar ilgam?
• Infliacija Europoje krenta greičiau nei prognozuota
• Kodėl infliacija nebėra didžiausia Lietuvos problema?
• Infliacija grįžo į vienaženklę zoną