Donaldas Trumpas

Nepaisant to, kokiais purvais svaidėsi kandidatai į JAV prezidento postą, sekmadienį antrieji debatai sulaukė kiek mažesnio ekonomistų ir finansų rinkų dalyvių dėmesio nei pirmieji. Panašu, kad nuosekliai nusileisdamas H. Clinton, D. Trumpas suteikia stebėtojams vilties neišvysti jo Baltuosiuose rūmuose.

D. Trumpas šiuo metu yra bene didžiausias rizikos veiksnys finansų rinkoms. Jeigu jis taptų JAV prezidentu, tikėtina neigiama viso finansų pasaulio reakcija. Iš tiesų kiek ironiška, kad geriausiai D. Trumpo sėkmės tikimybę atspindi Meksikos peso kurso svyravimas. Nuo rugsėjo vidurio 5 proc. sustiprėjusi valiuta rodo, kaip sumažėjo D. Trumpo tikimybė tapti JAV prezidentu.

„Brexit“ užmiršti nepavyks

Antras rizikos veiksnys išlieka „Brexit“. Praeitą savaitę Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė T. May komunikavo, kad sala gali palikti Europos Sąjungą kietuoju būdu. „Kietasis Brexit“ iš esmės reiškia jokių kompromisų iš Didžiosios Britanijos pusės dėl imigracijos, net nepaisat visų aplinkinių spaudimo, kad taip britai negaus iš ES nuolaidų dėl tarptautinės prekybos ir tokiu būdu sugriaus savo ekonomiką.

Žinoma, visiems aišku, kad niekas nieko negriaus, tačiau akivaizdu, kad tvirta T. May pozicija ir europietiško prisitaikėliškumo stoka daugelį supurtė. Galiausiai, viena vertus, tenka peržiūrėti lūkesčius bei prognozes dėl Didžiosios Britanijos ateities, tačiau taip pat po truputį aiškėja, kad referendume britai nesuklydo – jie išties tai turėjo minty.

Šios diskusijos kirto svarui sterlingų – nuo referendumo birželio mėnesį praradęs apie 20 proc. savo vertės svaras nuosekliai silpnėjo ir toliau. Penktadienio naktį nutiko kažkas netikėto ir per keletą minučių svaras nukrito daugiau nei 6 proc., ir iškart didžiąją dalį šio kritimo atstatė. Nuostabos šūksnius pakeitė paaiškinimai, kad čia pasidarbavo algoritminės prekybos sistema. Išskyrus tai, kad kažkas labai gerai uždirbo iš šios naktinės kelių minučių machinacijos, daugiau reikšmingų išvadų ir nepasigirdo.

Visiems tebegūžčiojant pečiais, svaras ir toliau nuosekliai krenta – nuo ketvirtadienio vakaro (prieš didįjį spyglį) iki pirmadienio popietės jis sugebėjo prarasti dar beveik 3 proc. vertės. Svarui piešiamas tolesnis silpnėjimas – bent iki 0,92 lygmens euro atžvilgiu (šiuo metu kursas yra labai arti 0,90 atžymos euro atžvilgiu), o Didžiosios Britanijos nuomonės dėl savo vietos pasaulyje raida visus šiuos metus kaitins tiek politikų, tiek ekonomistų, tiek ir kitų rinkos dalyvių vaizduotę.

Bazinės palūkanų normos žvaigždė nesužibo

Praeitą penktadienį skelbti JAV darbo rinkos duomenys buvo laukiami tarsi kelrodė žvaigždė, pasakysianti, ar kels JAV FED bazinę palūkanų normą šį gruodį, ar ne. Ką gi, žvaigždė nesužibo, nes paskelbti duomenys buvo prastesni nei prognozuota. Tiesa, ne tokie prasti, kad būtų pavadinti blogais.

Taigi rinka taip ir liko gūžčiodama pečiais, neapsispęsdama, kaip juos vertinti. Tuo tarpu tikimybė, kad gruodį JAV dolerio bazinė palūkanų norma bus didinama liko ten pat, kur buvo pastarąjį mėnesį – ties 64 proc. atžyma.

Diskusijos dėl šio svarbaus finansų rinkoms pokyčio netyla jau visus metus. O turėdama per mažai duomenų aiškesniam vertinimui rinka laukia šį trečiadienį skelbiamo JAV FED rugsėjo mėn. posėdžio protokolo, kuriame viliamasi išskaityti FED narių nuomones dėl palūkanų didinimo.

JAV vartotojų nuotaikų vertinimas

Penktadienį bus skelbiamas JAV mažmeninės prekybos apimčių pokytis rugsėjo mėnesį. Kadangi vartojimas sudaro apie 70 proc. didžiausios pasaulio ekonomikos, šis rodiklis yra itin svarbus, vertinant JAV ekonominės raidos tendencijas.

Rinka laukia gana pozityvių duomenų, nes paskutinių keleto mėnesių duomenys nuvylė. Tą pačią dieną bus skelbiamas išankstinis spalio mėnesio Mičigano universiteto vartotojų pasitikėjimo indeksas – jis prisidės prie JAV vartotojų nuotaikų vertinimo.

Vis daugiau apie kiekybinio skatinimo programos pabaigą?

Euro zonoje vienas svarbiausių rodiklių šią savaitę bus rugpjūčio mėnesio pramonės produkcijos apimčių pokytis. Po prastų liepos duomenų laukiama pagerėjimo, ypač matant gerus Vokietijos pramonės produkcijos duomenis.

Visgi svarbiausių naujienų euro zonoje šią savaitę bus laukiama iš ECB narių. Praeitą savaitę pasigirdo komentarų, kad kiekybinio skatinimo programa gali būti stabdoma, atėjus dabar deklaruojamam programos pabaigos terminui kitų metų kovą. Ši komunikacija rinkos dalyvius nustebino, nes vos prieš keletą savaičių ECB prezidentas M. Draghi buvo užsiminęs, kad reikalui esant, programą tęs.

Taip, tai neskamba kaip konkretus įsipareigojimas, tačiau visgi maždaug taip buvo sutraktuota. Jei šią savaitę iš ECB išgirsime signalų, kad ECB išties planuoja programos pabaigą, tai turės vienareikšmę teigiamą įtaką palūkanų normoms. Nors išties, kas dabar pasakys, ar įtaka teigiama, ar neigiama... Kitaip tariant, palūkanų normos euro zonoje jau praeitą savaitę kilo, ir, tikėtina, kiltų toliau, jei vis daugiau girdėsime apie kiekybinio skatinimo programos pabaigą.