VersloSavaite.lt nuotr.

Tačiau, pasak specialistų, dažniausiai tokio amžiaus žmonėms pritrūksta ryžto ir tikėjimo savo idėja.

Daugiau kaip trečdalis visų bedarbių

Pavyzdžiui, Kauno teritorinės darbo biržos duomenimis šių metų vasario 1-ąją vyresni nei 50 m. žmonės sudarė daugiau kaip 35 proc.  visų registruotų bedarbių (nuo 18 metų).

Darbdaviams vengiant įdarbinti vyresnius žmones viena iš išeičių, galinčių padėti atrasti jiems užimtumą ir galimybę užsidirbti, galėtų būti nuosavo smulkaus verslo sukūrimas.

Tačiau pasiryžtančių tokiam žingsniui taip pat labai nedaug – savo verslą 2017 m. pradėjo 3190 asmenų, tačiau vyresnių nei 50 metų tarp jų buvo tik 234. Dažniausiai jie dirba pagal individualią veiklą arba su verslo liudijimais.

Pagalbos yra

Negalima sakyti, kad nėra priemonių, skatinančių pagyvenusius žmones susikurti sau darbo vietą arba įgyti darbo rinkai reikalingų įgūdžių. Valstybinės institucijos įgyvendina įvairias programas, finansuojamas ir Europos Sąjungos, veikia visuomeninės iniciatyvos, tuo suinteresuotos ir tam tikrose srityse dirbančios verslo įmonės.

Darbo birža kartu su Valstybine darbo inspekcija ir Valstybine mokesčių inspekcija kartu reguliariai organizuoja aktualius seminarus ketinantiems pradėti verslą asmenims, kuriose aiškinama ką ir kaip reikėtų daryti.

Darbo ieškantys asmenys taip pat turi galimybę pasirinkti ir įgyti reikiamą kvalifikaciją ar kompetencijas ir po to pradėti savo verslą pagal įgytas žinias. Motyvacijos suteikti turėtų ir nuolat viešinamos visų amžiaus grupių asmenų sėkmės istorijos, susijusios su integracija į darbo rinką.

Reikia dar daugiau

Tačiau šią problemą gerai išmanantys specialistai sutartinai įvardiją keletą pasikartojančių priežasčių, kurios dažniausiai trukdo vyresniems žmonėms keisti savo padėtį darbo rinkoje į gerąją pusę. Paprastai jiems trūksta ryžto ir pasitikėjimo veikti savarankiškai, kai kurie neturi galimybių naudotis informacinėmis technologijomis, taip pat abejoja ar sugebės įveikti biurokratinius barjerus pildant įvairius dokumentus.

„Skatinti asmenų verslumą galėtų padėti dar aiškesnis ir platesnis informacijos prieinamumas, sėkmingo verslo pradžios pavyzdžių pateikimas, teikiama asmeniui konkreti pagalba pildant dokumentus dėl verslo pradžios Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, suteikiama finansinė parama  verslo pradžiai įsigyjant darbo priemones“, - vardijo Kauno teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento vyriausioji specialistė Danguolė Galinienė.

Trūksta žinių

VšĮ „Kauno regiono plėtros agentūros“ direktorė Lina Misiukevičienė pritaria Darbo biržos atstovei, kad vyresni asmenys dažniausiai nedrįsta pradėti savo verslo arba netiki savo idėja, kad ji yra gera, jiems reikalingas palaikymas iš šono.

„Dažniausiai nepasitikima savo jėgomis, nes tai yra karta žmonių, kurie gimė, augo ir brendo planinėje ekonomikoje, todėl iniciatyvos proveržis jiems nebūdingas. Tie žmonės, kurie „prasiveržė“ Nepriklausomybės pradžioje – versliausi, jie ir dabar yra verslininkai, o kiti gal ir turi idėjų ir vienokios ar kitokios darbinės patirties, bet nedrįsta pradėti savarankiško verslo.

Todėl mes organizuojame įvairius palaikančius projektus, kad padėtume žmonėms susiburti į bendraminčių ratą su lydinčiaisiais lyderiais, kurie galėtų vesti juos idėjos keliu, padrąsinti ir parodyti, kad bet kokia idėja yra įmanoma, iš jos galima padaryti verslą – tokia mūsų projektų mintis“, - pasakojo Lina Misiukevičienė.

Pasak jos, kažkokių specifinių sričių verslui tokio amžiaus žmonėms nėra numatyta – šioje vietoje žmonės patys turėtų apsispręsti.

„Kas – gamybinį, kas – paslaugų ar prekybinį, gal kūrybinį, gal amatą. Paprastas pavyzdys: moteris moka gražiai megzti, bet nedrįsta išeiti į rinką. Mes padėsime, kaip tuos pirmus žingsnius atlikti, kaip skaičiuoti, kaip reklamuoti. Iš patirties matau, kad visiems trūksta tokių žinių, net ir jau verslu užsiimantiems asmenims, kurie nori daryti plėtrą – jiems taip pat reikalingos tokios paprastos žinios.

Padeda ir visuomeninkai

Taip pat Lietuvoje veikia ir Trečiojo amžiaus universitetas (TAU), kuris yra savanoriška visuomeninė organizacija, savo veikla užtikrinanti vyresnio amžiaus žmonių geresnę socialinę integraciją į visuomenę, skatinanti juos gyventi aktyviau ir turiningiau.

Universitete organizuojama kūrybinė veikla, pavyzdžiui, moterys mezgė ir dovanojo kojinytes neišnešiotiems kūdikiams, siuvo pagalvėles, kurias dovanojo senelių namų gyventojams. Be to, moterys kuria dovanas savo artimiesiems, puošia savo namus pačių pasigamintais kūriniais. Jos taip pat pasigamino originalias skrybėlaites, jas demonstravo Botanikos sode suorganizuotoje fotosesijoje, o nuotraukos  buvo panaudotos sukuriant puikų kalendorių. Yra atvejų, kai tokia kūrybinė veikla išaugo į nuosavą verslą.

Dar vienas gerosios praktikos pavyzdys, į kurį dėmesį atkreipė Kauno miesto savivaldybė – iš VšĮ „Kaunas IN“ veiklos patirties. Vyresni žmonės, kurie baigę aktyvią karjerą čia pradeda dirbti gidais. Tokia užimtumo forma, leidžia žmonėms save realizuoti, panaudoti sukauptas žinias, dirbti laisvesniu grafiku.

Reikalingi ir verslui

Beje, nėra tiesa ir tai, kad verslo struktūros visiškai nelaukia vyresnių žmonių. Prekybos miestelio „Urmas“ atstovas Jonas Plenta sako, kad čia dirba nemažai vyresnių žmonių, nemažai jų yra savo verslų savininkai. O ir norinčių pradėti savo verslą ar individualią čia yra laukiama ir jiems padedama.

„Šiandien dar labai gajus, tačiau ne toks jau akivaizdus reiškinys, kad pardavėjais gali dirbti tik jauni žmonės. Prekybos miestelyje „Urmas“ veikia daugiau kaip 2500 parduotuvių, kiekvieną dieną į darbą atvyksta per 6000 žmonių, todėl čia laukiami ir vyresni žmonės ieškantys darbo.

O jei kalbėtume apie pas mus įsikūrusį Centrinį Kauno turgų, tai čia daugiau kaip 50 procentų yra vyresni žmonės. Ir tai yra labai puiku, nes jie mielai dalijasi savo gyvenimiška patirtimi su pirkėjais, suteikia naudingų patarimų, yra komunikabilūs. Kalbant apie vyresnio amžiaus žmones, norinčius pradėti savo verslą, taip pat padrąsintume, kad tai puiki vieta tam. Mes visada ir padedame susitvarkyti su biurokratiniais reikalais, ir pasiūlome geriausią patalpų variantą. Ypač palanku pradėti veiklą pas mus būtų tiems kurie turi amatą – yra siuvėjai, mezgėjai, batsiuviai, laikrodininkai ir taip toliau“, - sakė J. Plenta.