Sxc.hu nuotr.

Tuo tarpu sostinėje būsto paskolų sutarčių per pusmetį sudaryta 27 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

„Būsto pardavimų skaičių šalyje augino stabili Lietuvos ekonominė padėtis bei atsigavusi darbo rinka. Augančiam skolinimuisi turi įtakos ir pozityvūs gyventojų lūkesčiai dėl ateities – jie tikresni dėl savo darbo vietos ir ilgalaikių pajamų. Jau kurį laiką pastebime, kad Lietuvoje palaipsniui kinta gyvenamojo būsto vertinimas – įsigydami nekilnojamąjį turtą žmonės jį vertina ne tik kaip būsimus savo namus, bet ir kaip ilgalaikę investiciją“, – sako „Swedbank“ privačių klientų finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.

Pasak jos, pirkti nuosavą būstą gyventojus taip pat skatina brangstanti nuoma. Šiuo metu vidutinė būsto paskolos įmoka neretai būna mažesnė už būsto šalies didmiesčiuose nuomos mokestį“,

J. Gumuliauskienė taip pat pastebi, kad artėjant euro įvedimui gyventojai dažniau linkę rinktis būsto paskolas eurais:

„Nors perėjus prie naujosios valiutos sutarčių įsipareigojimai nesikeis ir persirašyti sutarčių gyventojams nereikės, artėjantis prisijungimas prie euro zonos daro įtaką būstą perkantiems žmonėms. Jei pirmąjį 2013 m. pusmetį būsto paskolų sutarčių dalis eurais mūsų banke siekė 10 procentų, tai šių metų pirmąjį pusmetį euro valiuta išduota beveik pusė visų būsto paskolų“.

Perka gerai suplanavę

Pasak „Swedbank“ privačių klientų finansavimo departamento direktorės, šiandien pirkdami būstą Lietuvos gyventojai priima labiau apgalvotus sprendimus nei prieš kelerius metus:

„Pastebime, kad gyventojai daugiau laiko skiria savo finansinių galimybių įvertinimui, stengiasi visapusiškai išanalizuoti paskolos sąlygas ir prieš skolindamiesi imasi nuosekliai, kryptingai taupyti. Naujausi banko duomenys rodo, kad pirkdami būstą žmonės dabar sukaupia vidutiniškai 26 proc. būsto kainos siekiantį pradinį įnašą, kai privalomas minimalus įnašas yra 15 proc. įsigyjamo būsto vertės“.

Šalies gyventojai atsakingiau vertina ir savo galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus ilguoju laikotarpiu. „Swedbank“ duomenimis, jau kelerius metus iš eilės būsto paskolai išmokėti šalies gyventojai vidutiniškai skiria iki 28 proc. savo mėnesio pajamų.

Tai geras santykis, nes pagal atsakingo skolinimosi nuostatus tam, kad būtų patenkinti šeimos poreikiai ir užtikrintas jos finansinis stabilumas, paskolai padengti gyventojai turėtų skirti ne daugiau kaip 40 proc. mėnesio pajamų.

Vidutinė „Swedbank“ būsto paskolos įmoka šiuo metu siekia 740 litų per mėnesį.

Susiję straipsniai:

• 14 mln. žaliosios paskolos – „Westhub“ ir „Westhub25“ projektams
• Penktadalis kauniečių dar šiemet planuoja pirkti naują būstą
• Smulkios įmonės rudenį tikisi pardavimo pajamų augimo
• Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 10 mln. eurų
• Balandį gyventojų būsto kainų lūkesčiai stabilizavosi