T. Padgursko nuotr.

Neįspūdingai, bet gerai

Iš pirmo žvilgsnio, šis rodiklis atrodo ne taip jau įspūdingai 2011 metų kontekste, tačiau aimanuoti tikrai nėra pagrindo. Atvirkščiai, svarbiausių Lietuvos ekonomikos sektorių padėtis yra stabili ir formuoja teigiamus ateities lūkesčius.

„Antai 2012 m. kovo mėn. šalies pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis buvo 5,8 proc., pirmąjį šių metų ketvirtį – 3,9 proc. didesnė nei prieš metus. Nors euro zonos valstybių skolų krizė toli gražu nesibaigė, mūsų verslininkai didino eksporto tiek į Vakarus, tiek į Rytus apimtį. Beje, šių metų pradžioje eksporto į Europos Sąjungą plėtra net pranoko prekių išvežimo į NVS šalis augimo tempus.

Nepaisant susitraukusios daugelio euro zonos valstybių (išskyrus Vokietiją) paklausos, lietuviškos kilmės eksportas tebėra konkurencingas sąnaudų ir kainų požiūriu“, rašoma SEB apžvalgoje.

Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, spartus ekonomikos augimas neturėtų stebinti.

„Praėjusių metų pabaigoje išaugusi įtampa dėl euro zonos skolų krizės daugumai priminė 2008-ųjų rudenį. Tuomet prasidėjus pasaulinei finansų krizei Lietuvos ekonomika buvo beveik paralyžiuota ir patyrė precedento neturintį nuosmukį. Tačiau šiuo metu situacija skiriasi iš esmės.

Pirma, nors euro zonoje prasidėjo recesija, finansų krizės pavyko išvengti, o problemos išlieka izoliuotos viename regione ir nesutrikdė viso pasaulio prekybos. Antra, Lietuvos ekonomika šiuo metu yra subalansuota ir daug geriau pasirengusi priimti išorinius iššūkius“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Pasak „Danske“ analitikų, toks didesnis nei prognozuota ekonomikos augimas rodo, kad Lietuvoje dar nepasireiškė neigiamas euro zonos nuosmukio poveikis.

„Pažymėtina, kad pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės – Rusija, Vokietija ir Lenkija – vis dar laikosi neblogai ir, regis, nuosmukio šiais metais nepajus. Pakankamai stiprias ūkio augimo tendencijas patvirtino ir neblogi pramonės rezultatai – pirmąjį šių metų ketvirtį metinis pramonės produkcijos augimas Lietuvoje padidėjo 3,9 proc.“, rašoma apžvalgoje.

Pramonės produkcijos pokyčiai

Anot SEB, artimiausiais mėnesiais privalome būti pasirengę nepageidautiniems apdirbamosios pramonės produkcijos pokyčiams, kuriuos lems ne fundamentalios, o techninės priežastys.

„Turime omenyje didžiausią istorijoje įmonės „Orlen Lietuva“ remontą nuo balandžio 30 d. iki birželio 3 d., kuomet gamyba bus visiškai nutraukta. Vasario mėnesį net nedidelis, „taktinis“ bendrovės remontas atsiliepė bendriesiems sektoriaus veiklos rodikliams, tad ką bekalbėti apie dabartinės rekonstrukcijos įtaką. Kita vertus, tokios priverstinės pertraukos yra natūrali verslo veiklos dalis ir nėra priežasčių dėl to jausti apmaudo“, rašoma apžvalgoje.

Geriau nei patenkinamai reikia vertinti ir mažmeninės prekybos įmonių apyvartos rodiklius, kurie yra vidaus rinkos situacijos „lakmuso popierėlis“. Prekybos postūmį sausio ir vasario mėnesiais buvo galima aiškinti senatvės pensijų atstatymu, po Kalėdų įprastu prekių išpardavimu ir net iš dalies „Snoro“ banke laikytų ir kompensuotų indėlių panaudojimu vartojimo tikslais. Visgi mažmeninė prekių apyvarta spartėjo ir kovo mėnesį, o tai jau vertėtų grįsti ne vienkartiniais ar atsitiktiniais, o ilgesnės trukmės makroekonominiais veiksniais.

Darbo rinkoje – teigiamos tendencijos

Šių metų pirmąjį ketvirtį vidutinis mažmeninės prekybos augimas siekė 8,2 procento, todėl pagrindinis augimo variklis išliko vidaus paklausa.

„Darbo rinkoje išliko teigiamos tendencijos – toliau mažėjo nedarbas ir didėjo vidutinis darbo užmokestis, todėl ir gyventojų vartojimas toliau augo. Tam teigiamos tendencijos turėjo ir apie 8 proc. nuo metų pradžios pabrangęs Lenkijos zlotas, atvėsinęs šalies gyventojų norą apsipirkinėti kaimyninėje šalyje“, – sako N. Mačiulis.

Jo manymu, teigiamas tendencijas žada ir pamažu gerėjantys gyventojų lūkesčiai. Nereikėtų užmiršti ir padidintų senatvės pensijų bei netrukus didėsiančio minimalaus mėnesinio atlyginimo.  Be to, svarbus augimo šaltinis buvo ir įmonių investicijos bei atstatomas atsargų lygis, kuris buvo labai sumažėjęs praėjusių metų pabaigoje.

Prognozės

Kol nėra patikslintos detalios statistikos, „Danske“ banko ekonomistai savo prognozių nekeičia ir sako, kad BVP augimas sulėtės iki 2,7 proc. Bendras užsienio paklausos mažėjimas toliau menkins eksporto ir pramonės gamybos mastą, o blėstantis optimizmas eksporto rinkose neigiamai paveiks vidaus paklausą.

„Rizika mūsų prognozėms išlieka subalansuota – spartesnis Europos ekonomikų atsigavimas gali lemti ir geresnes ekonomikos perspektyvas. Pagrindinė mažesnio augimo rizika susijusi su brangstančiais energetiniais ištekliais“, rašoma apžvalgoje.

Anot „Swedbank“, neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikos augimui šiemet turės valdžios sektoriaus išlaidos, kurios, anot ekonomisto, turėtų susitraukti 3 procentais. Be to, didžiausias neapibrėžtumas išlieka dėl eksporto tendencijų.

Bankas prognozuoja 3,3 proc. ekonomikos augimą šiems metams, kuris turėtų paspartėti iki 4,3 proc. 2013 metais. Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet BVP augs 2,5 proc., o Lietuvos banko prognozė dar kuklesnė – 2,2 procento.

Vis dėlto bendroji Lietuvos ekonomikos raidos trajektorija teikia peno optimizmui ir jos neturėtų išmušti iš vėžių pastaruoju metu gana prieštaringos JAV ir Europos Sąjungos verslo naujienos.

SEB banko skelbtos 2012 m. ir 2013 m. BVP plėtros prognozės – atitinkamai 2 proc. ir 3 proc. – kol kas nekeičia.

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:
Apsaugos kodas:*

Susiję straipsniai:

• SEB: „Įmonės drąsiau skolinasi“
• Lietuvos BVP I ketv. galėjo augti 3,0 proc.
• Padidino „Avitelos prekybos“ kredito limitą
• Prognozė: Didesnis Lietuvos BVP šuolis – nuo 2014-ųjų
• SEB prognozė: 2013-aisiais gyventojų pajamos didės