reklama

reklama

VersloSavaite.lt   
2018 05 10, 11:13
Augančias kainas lietuviai vejasi įsikinkę į kelis darbus

Image
Darbas
Kad pavyktų subalansuoti pastaruoju metu smarkiai augančias išlaidas su pajamomis, beveik kas penktas darbingo amžiaus lietuvis šalia pagrindinio darbo turi ir papildomų veiklų, teigia specialistų paieškos portalas CVMarket.lt.

 

„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuvoje 2016 metais vienas dirbantysis vidutiniškai išdirbo 1885 darbo valandas, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - EBPO į statistiką įtraukia ne tik dirbtą įprasto darbo laiką, bet ir viršvalandžius bei darbo valandas, praleistas papildomuose darbuose. Palyginimui, Vokietijoje vienam dirbančiajam per metus teko 1363, Danijoje – 1410, Jungtinėje Karalystėje – 1676, o visų EBPO šalių vidurkis sudarė 1763 valandas.“

 

Akivaizdu, kad toks didelis darbo laiko, tenkančio vienam lietuviui, kiekis susidaro ne tik dėl viršvalandžių, kurių oficiali trukmė dar iki 2017 m. liepą įsigaliojant naujajam Darbo kodeksui buvo gerokai labiau apribota, bet ir dėl dirbamų papildomų darbų. Tiesa, dėl ūgtelėjusios minimalios algos ir pamažėle didinamų  atlyginimų poreikis susirinkti reikiamą sumą keliuose darbuose lyg ir turėtų ilgainiui mažėti.

reklama

 

Kaip parodė CVMarket.lt atlikto tyrimo rezultatai, kuriame buvo aiškinamasi, iš kelių pajamų šaltinių pragyvena lietuviai, vieną kitą dešimtį eurų prie savo pagrindinių pajamų prisiduria apie penktadalis visų darbingų Lietuvos gyventojų. Dažniausiai tai daroma papildomai įsidarbinus.

 

Anot tyrimo, daugiau nei 9 proc. dirbančiųjų dar turi antrą, o beveik 2 proc. ir trečią ar net ketvirtą darbą, kuriame gauna pastovų atlyginimą. JAV tokių darbštuolių kiek mažiau -  šalies Darbo departamento duomenimis 2017 m. per kelis darbus valstijose plušo 4,9 proc. visų dirbančių asmenų. Tiesa, pastaruoju metu pastebima augimo tendencija.

 

Iš kur papildomos pajamos

 

Likę 8,4 proc. Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų papildomų pajamų prasimano kitokiais būdais: 4 proc. aiškina, kad save ir šeimą išlaiko pagrindinį atlyginimą papildydami pašalpomis ar kompensacijomis, kurias išsirūpina už vaikus, už šildymą ir pan., 2,3 proc. teigia, kad išgyventi padeda nedidukas nuosavas ar šeimos versliukas, kuris dažnai net nėra apiformintas kaip įmonė.

 

Anot pernai metais „Swedbank“ daryto tyrimo, dažniausi būdai užsidirbti papildomai: siūlyti laisvai samdomo specialisto paslaugas, dirbti su namų ūkiu susijusius darbus, prekiauti sodo ir miško gėrybėmis, konsultuoti, pardavinėti rankdarbius.

 

Beje, plintant dalinimosi ekonomikai, galimybių papildomai užsidirbti tik daugėja. Savo automobilį galima įdarbinti tapus „Uber“ pavėžėtoju, turimą nekilnojamąjį turtą laikinai išnuomoti per „Airbnb“, pajamų gauti per įvairias interneto platformas „įdarbinus“ kitokį turimą retai naudojamą turtą.

 

Štai apie 2 proc. respondentų teigė, kad pinigėlių į kišenę nukapsi iš turimo turto nuomos, taip pat iš investicijų į vertybinius popierius ir kt.  Beje, prisiduriančių vieną kitą eurą tik retsykiais priskaičiuotume kur kas daugiau nei aukščiau minėti 8,4 proc., kurių papildomi pajamų šaltiniai yra santykinai pastovūs.

 

 „Likę 80,4 proc. apklausos dalyvių teigė, kad šiuo metu jie gyvena iš viename darbe uždirbamų pajamų. Daugiau išsilaikančių iš vieno darbo buvo tarp trisdešimtmečių ir jaunesnių darbuotojų. Užtat prisiduriančių iš pašalpų bei plušančių keliuose darbuose daugiau priskaičiavome tarp vyresnių asmenų,“ - teigia CVMarket.lt atstovė.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

D1 docinta

apklausa

Ar dovanojate šventines dovanas savo partneriams, klientams?
 

reklama

reklama

reklama