Sandra Mulevičiūtė Noriu parduoti butą Lietuvoje, nes gyvenu užsienyje. Butą pirko mano vyras mums gyvenant santuokoje, o vėliau padovanojo man. Daugiau jokio nekilnojamo turto mūsų šeima neturi.
Kiek suprantu, norint parduoti butą turiu gauti vyro leidimą, bet dėl buitinio smurto policija uždraudė jam artintis prie manęs ir vaikų, todėl jokių kontaktų su juo neturime. Vyras dažnai perveda pinigų susimokėti už komunalines paslaugas.
Taip pat turime 13 metų dukrą, ir, kiek žinau, parduodant reikia gauti teismo leidimą. Ar galiu parduoti butą be vyro leidimo, ir ar pateikus prašymą teismui dėl pardavimo buto, kuriame registruota nepilnamete dukra reiks jos tėvo, mano vyro sutikimo?, klausia VersloSavaite.lt skaitytoja. Į klausimą atsako „TEISĖS TARNAI“ teisininkė Sandra Mulevičiūtė. Atsakant į Jūsų pateiktą klausimą, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad draudimas vyrui artintis prie žmonos ir vaikų liudija apie šių asmenų tarpusavio bendravimo galimybių apribojimą siekiant išvengti galimo smurto, tačiau tokia faktinė aplinkybė jokiu būdu nežymi santuokos nutraukimo, teisine prasme santuoka vis dar yra galiojanti. Šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.29 straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta, kad santuoka neapriboja sutuoktinių teisnumo ir veiksnumo, tačiau sutuoktinių galėjimas įgyvendinti tam tikras teises gali būti ribojamas vedybų sutarties bei imperatyvių šio kodekso normų. Jei norima parduoti, įkeisti ar išnuomoti šeimos gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso tik vienam iš sutuoktinių (pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, padovanotas vienam iš sutuoktinių arba paveldėtas), prašymą teismui dėl teismo leidimo išdavimo turi pateikti ir pasirašyti abu sutuoktiniai (CK 3.36 str. 2 d.). Kadangi turite nepilnametę dukrą, tikslinga atkreipti dėmesį į tai, jog siekiant užtikrinti maksimalią vaiko interesų apsaugą imperatyviose įstatymų normose nustatyta, kad tuo atveju, kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, sandoriams su nekilnojamuoju šeimos turtu sudaryti yra būtinas teismo leidimas (CK 3.85 str. 2 d.). Teismų praktikoje pažymima, jog šis imperatyvus reikalavimas gauti teismo leidimą galioja parduodant, įkeičiant, dovanojant ar kitaip perleidžiant ar apribojant nuosavybės teises į turimą šeimos gyvenamąją patalpą. Tuo atveju, kai šeima turi daugiau nei vieną gyvenamąją patalpą ir norimo parduoti ar įkeisti buto adresu nėra deklaruota nei sutuoktinių, nei jų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, teismo leidimas nereikalingas. Be to, teismo leidimas nėra reikalingas ir tada, kai norite parduoti kitą nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, žemės sklypą, negyvenamosios paskirties pastatus (ūkinius pastatus, garažą). Taigi pagal aktualias Lietuvos teisės aktų nuostatas sutuoktinio sutikimas norint parduoti šeimos gyvenamąjį būstą ir teismo leidimas sudaryti sandorius, susijusius su nekilnojamuoju šeimos turtu, kuriame šeimos nariai yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, yra būtini. Jūsų situacijoje siūlytina pirmiausia bandyti gauti rašytinį sutuoktinio leidimą. Kadangi vyrui uždrausta artintis prie žmonos ir vaikų, kai vyras galimai duotų sutikimą pasirašydamas dokumentą, Jūsų ir vaikų neturėtų būti toje pačioje patalpoje. Visgi jei tokio leidimo iš sutuoktinio neįmanoma gauti, yra galimybė kreiptis į teismą prašant leidimo parduoti butą be vyro sutikimo. Teismas svarstydamas, ar išduoti tokius leidimus, kiekvienu konkrečiu atveju ištiria ir įvertina susiklosčiusios situacijos aplinkybių visumą. Aukščiau pateiktoje informacijoje yra pateikti „Teisės tarnai“ komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktiko analize. Šis straipsnis negali būti laikomas oficialia teisine išvada. Dėl teisinės konsultacijos konkrečiu atveju siūlome kreiptis į „Teisės tarnai“ . Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu
This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it
arba užpildę šią formą.
VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. |
|
Susiję straipsniai:
|