Sxc.hu nuotr.

Bankininkystės, finansų ar paslaugų centrų sektoriuose humanitarinis išsilavinimas ir socialiniai įgūdžiai gali būti ne mažiau svarbūs nei techninės žinios, todėl jau artimiausioje ateityje skirtingų profesijų sintezė gali tapti visai įprasta.

Darbuotojas renkasi sritį, ne funkcijas

Pastaraisiais metais dažnai kalbama apie IT specialistų poreikį ir jų trūkumą, didinamas priimamų studentų į šios krypties studijas skaičius. Tačiau kartu stebimos ir kitos tendencijos – IT įgūdžiai tampa aktualūs ne tik programuotojams, bet ir kitų profesijų atstovams: finansinių modelių valdytojams, duomenų analitikams, inovacijų projektų, rinkodaros ar komunikacijos specialistams.

Skirtingos darbuotojų kompetencijos, patirtys, išsilavinimas papildo vieni kitus, plečia akiratį ir taip atveria naujus požiūrius. Tai reiškia, kad verslui itin svarbūs bei reikalingi išlieka ir kitų krypčių specialistai, tarp kurių – ir socialinių bei humanitarinių mokslų absolventai.

Įsibėgėjant taip vadinamajai 4-ajai pramonės revoliucijai, Lietuvoje daugėja sričių, kurių specialistai universitete ar kolegijoje dar nėra ruošiami. Dėl šios priežasties tokiose pozicijose pradeda dirbti daugiausiai kitų profesijų atstovai. Kita vertus, naujos kartos darbuotojas renkasi ne kasdienes funkcijas, kurias jis atliktų darbe, o prasmę turinčią ir jį dominančią sritį.

Pavyzdžiui, su kasdienės bankininkystės operacijų valdymu ar banko vidaus procesų optimizavimu ar tobulinimu sėkmingai gali dirbti ir kriminalistas, ir teisininkas, ir politikos mokslų absolventas, ir lingvistas, o techninių įgūdžių ir kitų subtilybių išmokstama darbe.

Įgūdžiai svarbiausia

„Danske Bank“ gausu tiek pagal specialybę dirbančiųjų, tiek sėkmingai sritį pakeitusių kitų profesijų atstovų. Šių dienų pasaulyje persikvalifikavimas nėra naujiena, tereikia tokius žmones įgalinti pakeisti profesiją įmonės viduje.

Tarp pustrečio tūkstančio organizacijos darbuotojų daugiausiai – net 64,15 proc. arba daugiau kaip 1,5 tūkst. – sudaro socialinių studijų sričių absolventai. Humanitarų skaičius taip pat reikšmingas – 6,56 proc. arba 158 darbuotojai. Pavyzdžiui, net 129 kolegos yra baigę teisę, 53 – politikos mokslus, 95 turi filologinį išsilavinimą, o 28 – istorikai.

Šie skaičiai tik įrodo, kad socialinių mokslų specialistų poreikis išlieka, o darbo rinkai reikalingas ir jų turimas platus akiratis, ir kalbų įgūdžiai, ir gebėjimas priimti daugiakultūrinę aplinką – būtent tokius įgūdžius suteikia humanitarinis išsilavinimas.

Kai verslo poreikiai keičiasi tokiu greičiu, kyla klausimas, kas svarbiau: studijuojant įgyti konkrečią specialybę ar tam tikrus įgūdžius, kuriuos vėliau galima pritaikyti siekiant karjeros? Situacija rinkoje signalizuoja, jog kūrybiškumas, emocinis intelektas, derybų įgūdžiai, kritinis mąstymas, gebėjimas mokytis, dirbti didelėse komandose, greitai prisitaikyti norintiems išlikti rinkoje tampa privalomi. Taip pat ne ką mažiau aktualūs įvairių projektų valdymo, kompleksinio problemų sprendimo, gebėjimo motyvuoti ir atskleisti talentus, noras padėti išspręsti problemą. Šiandien darbdaviui itin svarbu dar ir tai, kiek žmogus yra linkęs mokytis naujų dalykų, koks jo požiūris į darbą, kokia jo vertybių sistema.

Susiję straipsniai:

• Centriniams bankams priartėjus prie palūkanų piko JAV gali išvengti recesijos
• SEB atnaujina interneto banką
• Tyrimas: kas dešimtas gyventojas nežino, kas yra indėlis
• 21 mln. eurų – Pajūrio karinio miestelio projektui įgyvendinti
• Nepavydėtina Europos centrinio banko padėtis