masterforex-v.lt   
2012 11 07, 14:50
Alternatyvaus kuro mitai ir realybė: ar atsisakys pasaulis naftos ir dujų? 

Image
Kuras
Pasaulyje įsiviešpataus taika, kai tik žmonės atsisakys naftos ir dujų. Nesistebėkite, viskas logiška: šiuolaikiniai karai, visų pirma, vyksta dėl išteklių - prisiminkite Iraną, Iraką, Libiją, Siriją.

 

Arba kodėl amerikiečiai dažniau kalba apie Venesuelą, nei „socialistinę Kubą“, o Karimovo Uzbekistanas  - nuolatinėje Kinijos, JAV ir Rusijos interesų sankirtoje.

reklama

 

Priežastys akivaizdžios: dėl naftos ir dujų visame pasaulyje tvyro įtampa, jos įtakoja ne tik stambiausių kompanijų, bet ir ištisų valstybių tiek didėjantį praturtėjimą, tiek ir netikėtą nuosmukį. Jei taip, tai ribotų angliavandenilių išteklių pakeitimas atsinaujinančia energija padėtų žmonijai atsisakyti karų ir agresijų.

 

Ir tegul šis teiginys atrodo perdėtas, tačiau negalima paneigti vis didėjančios alternatyvaus kuro svarbos ir populiarumo. Kokie reikalai šioje srityje? Kokios specialistų prognozės? Kas slepiasi už dažnai įkyrios biokuro, saulės ir vėjo energetikų propagandos?  Šiuos klausimus nagrinėjo portalo „Market Leader“ analitikai ir ekspertai.

 

Atsargos neribotos, ekologija nepažeista: alternatyvios energetikos privalumai

 

Alternatyvių energijos šaltinių klausimas yra vienas aktualiausių dėl dviejų priežasčių, diskusijoje pastebi Masterforex-V Akademijos ekspertai:

 - pirma, naftos ir dujų atsargos yra ribotos. Gana spartus šių svarbiausių išteklių sekimas nervina visus be išimties: mokslininkus, politikus ir, žinoma, verslininkus ir investuotojus. Todėl šių energijos nešėjų pakeitimu kitais domimasi jau seniai ir  atkakliai;

- antra, alternatyvus kuras - tai įvairių ekologijos aktyvistų idée fixe (viena iš daugelio). O ši publika dėl kiekvieno klausimo sukelia tokią sumaištį, kad tampa labai sunku suprasti: ar jis to vertas? Suprasti sunku, bet už tai reikalas atrodo labai aštrus.

 

Tai, apie ką kalbėjo naftos ir dujų ekspertai... jau įvyko, Rusijoje paskelbta benzino krizė. Pigios naftos ir dujų era pasibaigė. Amerikiečiai patyliukais persėda iš savo nepasotinamų visureigių į mažalitražius automobilius. Patys įžvalgiausi Rusijos gyventojai jau įsigijo pirmuosius Toyota kompanijos hibridinius automobilius Prius arba stojo dėl jų į eilę.

 

O biržoje dujų ir naftos kainos, su kelių mėnesių periodiškumu, muša savo maksimalių reikšmių rekordus:

 

 

 

Tarp atsakymų į „aštrų klausimą“ dėl alternatyvių energijos šaltinių  pagrindiniai yra šie:

 

- fotovoltika (saulės baterijos: saulės energijos akumuliavimas ir panaudojimas),

- vėjo jėgainės,

- biokuras (kuro gamyba iš įvairių žemės ūkio kultūrų, ypač rapso),

- antrinės dujos (gautos iš šiukšlių tiesiog sąvartynuose).

 

Visi trys alternatyvūs energijos šaltiniai pasaulyje yra labai aktyviai plėtojami. Taigi, profesionaliai užsiimantys moksliniais tyrimais ir plėtra, pavyzdžiui, saulės baterijomis, nenustoja stebėtis tuo, kad pasaulis labai lėtai reaguoja į akivaizdžią panacėją.

 

Plačiai paplitusi legenda apie tai, kaip tarptautiniai dujų ir naftos koncernai blokuoja naujausius tyrimus alternatyvių energijos šaltinių srityje ir giliai stalčiuose laiko iš anksto įsigytus ypač efektyvių visų trijų tipų kuro „alternatyvų“ panaudojimo prietaisų patentus.

 

Žinoma, legenda atsirado ne tuščioje vietoje, tačiau šiandien naftos kompanijos, kaip taisyklė, labai aktyviai dirba tobulindamos alternatyvių kuro rūšių panaudojimo technologijas.

 

Fotovoltika (elektros energijos generavimo būdas, kai naudojant šviesai jautrius elementus, saulės energija paverčiama elektros energija). Saulės baterijas kuriantys specialistai vis prisimena, kad dar 19-ojo amžiaus viduryje trečdalį JAV BVP užtikrino banginių taukų - vienintelės skystos degios medžiagos - gamyba.

 

Po dešimties metų atsiradę naftos produktai tiesiog nušlavė visą šią pramonę nuo Žemės paviršiaus. Lygiai tokį pat vaidmenį  naftos produktų atžvilgiu atlieka atsinaujinantys energijos šaltiniai - tik stambiosios energetinės kompanijos nesuvokia artėjančios revoliucijos. O ji jau visai ant slenksčio:

 

- tradiciškai didžiausia saulės baterijų problema yra labai mažas jų NK (naudingumo koeficientas). Standartinių saulės modulių, kurių pagrindą sudaro silicis, NK neviršija 15%. Dėl to saulės baterijų atsipirkimas yra labai problemiškas, o didelių energijos kiekių išgavimui reikalingi gana didžiuliai plotai.

 

Tačiau Vokietijos įmonė Soitec Solar jau gamina, taip vadinamas, daugiasluoksnes baterijas, kuriose, visų pirma, naudojamas ne silicis, o galio ir indžio junginys,  antra, skirtingi sluoksniai efektyviai naudoja įvairias spektro dalis, ir trečia, šviesos intensyvumas, specialių linzių pagalba, padidėja 500 kartų. Naujausių šių baterijų modelių NK laboratorijoje yra didesnis nei 40%, o serijiniai dvigubai viršija penkiolikos procentų standartą.

 

- 2012 metų gegužę saulės elektrinės Vokietijoje (kuri po Japonijos atominės elektrinės „Fukušima-1“ katastrofos kartu su Belgija nusprendė visiškai atsisakyti branduolinės energijos) jau pasiekė bendrą, didesnį nei 20 gigavatų, pajėgumą, o tai, pasak Vokietijos ekspertų, atitinka 20 atominių elektrinių galią. Tiesa, tai tapo įmanoma dėl labai saulėto oro.

 

Ekspertai nurodo, kad „saulės“ kilovatvalandės kaina „saulėtuose regionuose“ (Šiaurės Afrikoje ar Pietų Kalifornijoje) sudaro apie 10 euro centų ir netrukus nukris iki 5-kių, o tai bus visiškai panašu į „tradicinės“ elektros energijos kainą. Tačiau net ir tuomet šis „panašumas“ reikš dvigubą saulės energijos kainos pranašumą.

 

- šiandien JAV uždaro savo saulės kolektorių rinką Kinijos gamintojų antplūdžiui. O jei kinai ėmėsi kurios nors pramonės šakos, tai reiškia, kad jos perspektyvos viršys lūkesčius. Šiandien Kinijoje saulės energijos plėtrai skiriamas ypatingas dėmesys - sustiprintas vyriausybės skatinimas.

 

Be to, jei visai neseniai saulės kolektorių gamyba Kinijoje buvo orientuota tik į eksportą, tai šiandien vis daugiau šios produkcijos tiekiama į vidaus rinką. Kartu su Kinija fotovoltinius modulius masiškai ėmė diegti ir Indija, kurioje saulės baterijos vis dažniau išstumia dyzelinius generatorius.

 

Vėjo jėgainės. Vokietijoje vėjo jėgainių parkai išvystyti tiek, kad ten sukurta paslaugų sfera, kas valandą teikianti kompanijoms, „vėjo energijos“ gamintojoms, oro prognozes. Šioje pramonės šakoje jau yra labai didelė konkurencija, nes prognozėmis naudojasi ir saulės energetikai, ir tradicinių stočių savininkai, kurie vėjuotomis ir saulėtomis dienomis sumažina savo gamybos apimtis iki minimumo. Tačiau ekspertai mano, kad aktyviausiai plečiasi didžiuliai jūros vėjo jėgainių parkai, kurie domina didelius koncernus.

 

Biokuras. Biokuro bumas greitai apėmė ne tik išsivysčiusias ES ir Šiaurės Amerikos šalis, bet ir posovietines bei Azijos šalis. Labai nestabili situacija angliavandenilių energijos nešėjų rinkoje, naftos, dujų ir jų transportavimo kainų augimas privertė Europą kurti globalines perėjimo nuo benzino prie biokuro, išgaunamo iš įvairių varpinių augalų ir augalinių aliejų, programas.

 

Kviečiai, kukurūzai, rapsai ir kitos žemės ūkio kultūros staiga labai sudomino automobilininkus. Tuomet atgijo ir ne Europos šalys, ypač tokios kaip Ukraina, turinti įspūdingas žemės ūkio naudmenas, konkurencingas tokiems Europos grandams, kaip pavyzdžiui, Prancūzija, Italija ir, žinoma, Lenkija. Daugelis ekspertų ėmė kalbėti apie „rapsų“ revoliuciją.

 

Šiukšlių dujos. Metano, kuris išskiriamas pūvant dideliems šiukšlių kiekiams, panaudojimas elektros energijai gaminti naudingas dviem prasmėmis: ir kaip alternatyvios energijos šaltinis, ir kaip milžiniškų sąvartynų, okupavusių šiuolaikinio pasaulio miestus (ypač megapolius), problemos sprendimas.

 

Ši technologija naudojama jau nuo dvidešimtojo amžiaus pradžios; per tą laiką ji, be abejo, buvo tobulinama ir šiandien sąvartynų dujos „išgaunamos“ ir naudojamos elektros energijos gamyboje daugelyje šalių.

 

Tačiau, nepaisant visos privalumų įvairovės, alternatyvi energetika - nevienareikšmis dalykas.

 

Alternatyvios energetikos problemos

 

Tokių daug. Pirma ir svarbiausia - subsidijavimas. Nepaisant visų saulės baterijų gamybos technologinių pasiekimų, „ne saulėtuose“ regionuose tos technologijos beprasmės. Netgi atsižvelgiant į „saulės kilovatvalandės“ kainų mažėjimą, pavyzdžiui, toje pačioje Europoje saulės energetika nesugeba egzistuoti be stiprios valstybės paramos.

 

Daugelį hipnotizuoja Vokietijos, kuri lengva ranka atsisakė branduolinės energijos, pavyzdys, tačiau visa specialistų komanda iki šiol kritikuoja Angelą Merkel už šį grynai avantiūristinį žingsnį.

 

Saulės energija reikalauja ne tik didelių gamybos, bet, visų pirma, transportavimo išlaidų. Vokietija - ne pati saulėčiausia pasaulio šalis; saulės energijos transportavimas reikalauja statyti naujus elektros tinklus ir, pasak Bavarijos ekonomikos ministro, iki 2022 metų tik „alternatyvios“ energijos transportavimui šalis turės išleisti ne mažiau 50 mlrd. eurų.

 

O tai, savo ruožtu, lems elektros energijos kainos padidėjimą 70 procentų. Žinoma, galima remtis tuo, kad tai tik trumpalaikė perspektyva, kuri vėliau atsipirks šimteriopai, bet garantijos nėra.

 

Šiandien Italijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos ir net Vokietijos vyriausybės smarkiai sumažino subsidijas saulės energijos gamybai ir mažina, taip vadinamus, „žaliuosius tarifus“, skatinančius „saulės ūkius“ gaminti energiją.

 

Vis dėlto pigesnės energijos nei branduolinė ir vandens energija kol kas niekas nesugalvojo. Vokietijos ekspertai rimtai nagrinėja visaverčio visų atominių elektrinių darbo atnaujinimo terminus Vokietijoje.

 

Be to, saulės elektros energija netinka pramoninėje gamyboje - jai reikalingas visiškas „atsarginis“ kitų tipų elektrinių dubliavimas. Tai, kad   saulės energetikai reikalingas privalomas energijos kaupimas (priklausomai nuo paros laiko ir oro sąlygų), taip pat yra didelis trūkumas. Saulės energijos įrenginių kainos sumažinimas nepanaikina būtinybės periodiškai valyti atspindintį paviršių, o tai, dėl didelio stočių ploto, yra didelė problema.

 

Galiausiai, nors „saulės kompanijų“ atstovai nuolat meluoja, vadindami saulės energetiką „idealiai ekologiška“, yra ir ekologinio pobūdžio problemų. Fotoelementai „gyvena“ apie 30 metų, o jų utilizacija reikalauja specialių sąlygų, nes juose yra kadmio.

 

Tai, iš esmės, išsprendžiama, tačiau tai, kad žymus saulės baterijų ploto didinimas gali sukelti pasaulinę klimato kaitą (dėl Žemės atspindžio charakteristikų pokyčio), jau yra daug rimtesnė problema.

 

Dėl priklausomybės nuo oro sąlygų ir techninių panaudojimo problemų yra subsidijuojama  ir „vėjo“ energetika, nors reikėtų pabrėžti didelį jos ekologiškumą. Tačiau, kaip ir saulės energetika, daugelyje šalių ji gali atlikti tik papildomos energetikos funkcijas, tačiau negali pakeisti pagrindinės „tradicinės“ energetikos.

 

Pasaulinė saulės energetikos galia šiandien neviršija vienos dešimtosios procento viso pasaulio elektros energijos gamybos; vėjo energetikos - apie 1 procento.

 

Biokuro bumas, atrodo, baigsis taip pat staigiai, kaip ir prasidėjo.

 

Energetikos ir klimato apsaugos euro komisarai pranešė apie smarkiai sumažėjusį žemės ūkio kultūrų panaudojimą biokuro gamyboje. ES susidūrė su realiu bado pavojumi, nes plotų žemės ūkiui Europoje visada trūko, o dabar dar didžiulės grūdų ir aliejinių kultūrų apimtys eina tiesiai į krosnį. Subsidijų dėka ūkininkai masiškai perėjo nuo maisto produktų gamybos prie kuro gamybos.

 

Be to, rapsas žinomas kaip dirvožemio žudikas: jis sekina derlingą dirvožemio sluoksnį daug intensyviau negu kukurūzai ir saulėgrąžos, po kurių žemė apie trejus-penkerius metus turi „ilsėtis“. Su šia problema, beje, susidūrė ir posovietinės šalys, puolusios perorientuoti žemės ūkio paskirties žemę rapsų auginimui ar net kirsdamos miškus. Gavosi gana originali „aplinkos apsauga“, apie kurią trimitavo biokuro propagandininkai.

 

Alternatyvios energetikos investicinis potencialias nevienareikšmis

 

Kalbėti apie „revoliuciją“ energetikos sektoriuje nėra pagrindo, tikina ekspertai. „Revoliucija“ - tai vis tik staigus perėjimas, šuolis. Šiandien nieko panašaus nėra. Dar negreit pasaulis atsisakys naftos, dujų, vandens ir atomo, kaip energijos šaltinių. Reikia turėti omenyje, kad isteriškų sektantų-ekologų išpūsti branduolinės energetikos trūkumai - didžia dalimi yra apgaulė. Tai yra tą energetiką aptarnaujančių žmonių trūkumai.

 

Jie išlieka ir dirbant su saulės kolektoriais ir vėjo jėgainėmis. Tačiau tuo pat metu akivaizdu, kad atsižvelgiant į vietos sąlygas (pavyzdžiui, Afrikoje, Indijoje, Kinijoje), saulės ir vėjo energetika vystysis labai sparčiai, todėl investicijos į šias technologijas gali būti labai naudingos. O štai biokuras, sprendžiant iš visko, bus užmirštas greičiau, nei kas nors galėjo nuspėti. Žinoma, išlieka jo gamybos iš „nevalgomos“ organikos galimybė, tačiau po to, kai kartą nudegino valgoma, dar ilgai „pūs“ ir stabdys visos pramonės apskritai plėtrą.

 

Kol nafta ir dujos valdo pasaulį, investuotojams reikia atkreipti dėmesį į tas išsivysčiusias ir stabilias pasaulio šalis, kurios eksportuoja naftą ar dujas - Norvegiją, Kanadą ir kitas, pataria Masterforex-V Akademijos analitikai.

 

Kanados dolerio, kuris per pastarąjį dešimtmetį JAV dolerio atžvilgiu pabrango 63%, MN grafikas; jei anksčiau už 1 JAV dolerį buvo galima gauti 1,6381 Kanados dolerio, tai dabar - 0,99. Beveik analogiška situacija yra ir Kanados dolerio kurso euro, juanio ir kitų valiutų atžvilgiu.

 

 

 

 



VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: