Kinija

1. Tai išties rimta

Kinijos valiutos devalvacija galėtų reikšti Pekino politikų nelaimės signalą, kad antra pagal dydį pasaulyje rinka yra silpnesnė nei rodo oficialūs duomenys (augimas 7 proc. per metus). Jei šalies ekonomika yra tikrai žymiai silpnesnė nei Pekinas atskleidžia, tai galėtų būti įspėjimas užsienio kompanijoms, kurios tikisi eksportuoti savo produktus į Kiniją.

2. Pigesnės Kalėdos

Šalis bando pakeisti savo įvaizdį, nebebūdama gamykla, kuri tiekia prekes mažesne kaina pasaulio vartotojams. Tik pažvelgę ant bet kurių marškinėlių ar žaislų etiketės, dažniausiai perskaitome „Made in China“.

Šalies valiuta nėra vienintelis lemiamas rodiklis, nustatantis prekės kainą, kuri pasieks vartotojus. Kinų algos – vis didėja, todėl kiniškos prekės tampa mažiau konkurencingos, o pirminės žaliavos ir transporto išlaidos taip pat užima svarbią vietą. Kaip bebūtų, juanio devalvacija privers Kinijos azijiečius konkurentus iš Indonezijos ir Pietų Korėjos, varžytis stipriau, o to rezultatas galėtų būti keliais centais pigesnės Kalėdinės prekės.

3. Pigesnis kuras

Matyt, Kinijos nepasotinami gamtinių išteklių poreikiai buvo pagrindiniai veiksniai, išlaikantys naftos kainą per pastaruosius metus.

Todėl baiminamasi, kad Kinijos ekonomika gali pakenkti naftos kainoms – ir tai tikriausiai reiškia pigesnį benziną Europoje. Bet pasaulinės naftos kainos atnaujino savo nuosmukį po Kinijos sprendimo devalvuoti valiutą, grįžtant prie 50 $ už barelį. Artimiausiais mėnesiais, silpna Kinijos paklausa gali priversti žemyn kristi daugelio prekių savikainą, nuo naftos iki geležies rūdos.

4. Vėluojantis palūkanų augimas

Centriniai bankai JAV ir Jungtinėje Karalystėje siuntė įspėjimus kelis mėnesius, kad jie rengiasi pradėti didinti palūkanas. Tačiau, jei pigesnis juanis sumažins importo kainą, bus pakenkta infliacijai, kuri šiuo metu lygi nuliui Jungtinėje Karalystėje. Neramumai rinkoje, už kuriuos atsakinga Kinija, gali paveikti ir užsienio investuotojus.

5. Defliacija, defliacija, defliacija

Mažesni nei tikėtasi skolinimosi kaštai bus aktualūs Vakarų vartotojams, turintiems banko paskolų. Kai kurie analitikai tiki, kad Kinijos sprendimas – tarsi įrodymas, kad Kinijai trūksta paklausos pasaulinėje rinkoje, kuri sukels defliaciją šalyje.

Trumpam laikotarpiui mažėjančios kainos – ypač jei koncentruotos tarp vieno ar dviejų prekių – gali būti gera žinia; bet ekonomistai nerimauja dėl periodų, kuomet kainos nuolat krenta, o tai gali pakenkti išlaidoms ir investicijoms per darbo užmokestį, kuomet vartotojai ir verslai vėluoja išleisti tikėdamiesi, jog prekės kaina sumažės ateityje.

6. Sunkūs laikai Australijai

Australija patyrė įspūdingą ekonomikos bumą per pastaruosius metus, parduodama natūraliuosius išteklius, įskaitant anglį ir geležies rūdą, Azijos kaimynams. Kinijai tenka daugiau nei ketvirtadalis šio eksporto. Taigi, Kinijos ekonomikos silpnumas yra blogos žinios Australijai.

7. Daugiau problemų Graikijai

Kinijos devalvacija turi didelę reikšmę visai pasaulio ekonomikai, ypač pažeidžiamoms šalims, kurios turi didelių skolų, nes, kol darbo užmokesčiai mažėja, defliacijos laikotarpiu skolų vertė ir palūkanos išlieka fiksuotos.

Graikija – jau defliacijoje po pakartotino darbo užmokesčio ir pašalpų sumažinimo ir tai blogina visą Graikijos situaciją, kuomet milžinišką skolą (verta daugiau nei 170 proc. ekonomikos dydžio) ir palūkanas teks mokėti.

8. Valiutų karai

Šis Pekino žingsnis buvo pasiūlytas, kaip viena iš priemonių atverti savo finansų sistemą ir leisti užsienio rinkai pasakyti daugiau apie juanio vertę.

Amerika jau seniai reikalavo Kinijos įrodymų, kad ji yra atvira finansinėms reformoms.

Tarptautinis valiutos fondas šį žingsnį pavadino sveikintinu. Tačiau juanio devalvacija Vašingtone buvo sutikta nepalankiai. Niujorko senatorius Chuck Schumer sakė: ,,Metų metus, Kinija pažeidinėjo taisykles ir žaidė žaidimus su savo valiuta. Vietoj to, kad keistų priemones, būdus, Kinijos vyriausybė, atrodo, ritasi žemyn“.

Jei Pekinas leis ir toliau valiutos vertei mažėti ateinančius mėnesius, įtampa prekyboje gali padidėti ar net iššaukti valiutų karą, kuriame didžiausi pasaulio prekybos blokai konfrontuos dėl pasaulio vartotojų poreikių. Kol kas dabar, 4 proc. juanio devalvacija yra labiau plonytis įplyšimas negu drebinanti audra pasaulio ekonomikoje, tačiau politikai turės atsakyti už šio sprendimo pasekmes.

Pagal „The Guardian“ parengė Sandra Dragūnaitė

Susiję straipsniai:

• Ką iššūkiai Kinijoje reiškia investuotojams?
• Į Lietuvą atvyko istorinis pašto traukinys tiesiai iš Kinijos
• Kinija dezinfekuos pašto siuntas
• Kinijos strategija prekybos kare: ne vienas ginklas
• Kaimas, apie kurį nieko negirdėjote