reklama

rekomenduojame


Ryšiai su visuomene
RsV „Promo Service“

Kyšiai.lt
Portalas prieš korupciją

Teisinės konsultacijos
Teisininkų patarimai

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimai
Tyrimai LT

Žurnalistikos kursai
Susipažink su žurnalisto profesijos subtilybėmis

Jaunimo naujienos
Jaunimo naujienos

Universalus meistras
Plytelių klijavimas

Laisvalaikio batai
Laisvalaikio batai

reklama

VersloSavaite.lt   
2017 01 05, 13:38
5 mitai apie neteisėtą nuotraukų panaudojimą

T. Padgursko nuotr.
T. Padgursko nuotr.
Manote, kad radę nuotrauką internete galite laisvai ją naudoti savo tikslais? Kūrėjai neretai susiduria su problema, kuomet jų sukurti „produktai“ yra naudojami be leidimo, o vagišiai dažnai nemano padarę kažką neteisėto.

 

Projekto „We love Lithuania“ autorius Simonas Rudaminas teigia, kad lietuviams dar trūksta žinių apie intelektinės nuosavybės teises, o išgirdę nuotraukas „pasiskolinusių“ žmonių pasiteisinimus, jų autoriai neretai pasijunta bejėgiai.

reklama

 

Taigi advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ partneris, advokatas Erikas Saukalas paneigia labiausiai įsivyravusius mitus apie autorių teisių pažeidimus ir atskleidžia, kas gresia panaudojus nuotrauką be savininko sutikimo.

 

Nuotraukų vagišių pasiteisinimai

 

„We love Lithuania“ autorius teigia, kad konkrečiai šio projekto nuotraukos yra neretai pasisavinamos įmonių savireklamos tikslais. Ne paslaptis, kad nuotraukas naudoja ir pavieniai asmenys, pavyzdžiui, savo asmeninėse socialinių tinklų paskyrose. Tačiau čia S. Rudaminas dažnai pasijunta bejėgis: „Mes dar nežinome kaip užkirsti tam kelią. Taigi kol kas „pasiskolinusius“ nuotraukas asmenis dažniausiai tiesiog įspėjame asmeniškai į juos kreipdamiesi“.

 

S. Rudaminas pastebi, kad nuotraukų vagišių pasiteisinimai dažniausiai kartojasi tie patys: „Daugelis sako, kad nežinojo, jog nuotraukų naudoti negalima arba mano, jog nurodžius nuotraukos autorių, tai nesiskaito kaip nelegalus nuotraukos panaudojimas. Na ir dažnai žmonės yra įsitikinę, kad internete rastą nuotrauką gali naudoti kaip jiems patinka“.

 

Tuo tarpu advokatas E. Saukalas aiškina, kad neteisėtai panaudojus nuotrauką gresia piniginės baudos nuo 280 eurų, kuomet taikoma administracinė atsakomybė, bei, priklausomai nuo aplinkybių ir pažeidimo sunkumo lygio, pagal baudžiamąją atsakomybę gali grėsti ir laisvės atėmimas.

 

„Neteisėtai panaudojus nuotrauką, gresia administracinė, civilinė arba baudžiamoji atsakomybės. Neteisėtas panaudojimas reiškia, kad nuotrauka yra naudojama nesudarius su autoriumi autorinės sutarties arba piktnaudžiaujant sudarytos sutarties suteiktomis teisėmis“, – aiškina E. Saukalas.

 

Dažniausi mitai

 

Taigi advokatas komentuoja įsivyravusius mitus apie neteisėtą nuotraukų panaudojimą, paaiškindamas, kokiais atvejais yra pažeidžiamos autorių teisės.

 

- Mitas: nuotrauka buvo paviešinta socialiniuose tinkluose, vadinasi galiu ją naudoti

 

„Norint naudoti nuotrauką komerciniais tikslais visuomet privaloma gauti autoriaus ar jo įgalioto asmens leidimą. Be tokio leidimo nuotrauką galima naudoti tik tuomet, kai nėra siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos ir ji naudojama tik asmeniniais, mokymo, visuomenės saugumo tikslais, bei kultūrinių įstaigų fondams ar kolekcijoms išsaugoti“, – aiškina E. Saukalas.

 

Advokatas taip pat atkreipia dėmesį, kad prieš naudojant nuotrauką net ir leistinais tikslais bei būdais, pirmiausia derėtų įsitikinti, ar internete ji buvo paviešinta teisėtai.

 

- Mitas: nuotrauką radau „Google“, vadinasi ji priklauso visiems

 

E. Saukalas paneigia mitą, kad nuotrauką, rastą paieškos sistemoje „Google“ galima laisvai naudoti, teigdamas, kad autorių teisės į nuotrauką dėl to neišnyksta. Todėl nepaisant to, jog nuotrauka buvo rasta internete, prieš ją naudojant reikia gauti teisių savininko sutikimą, išskyrus paminėtas išimtis.

 

- Mitas: autorius nebuvo nurodęs, kad nuotraukos negalima naudoti, vadinasi ji nėra apsaugota

 

Autorių teisės į nuotrauką atsiranda vos ją sukūrus ir galioja 70 metų po autoriaus mirties, nepriklausomai nuo to, kad jis neuždraudė jos naudoti: „Ne autorius turi drausti jos naudojimą, o naudotojas turi imtis aktyvių veiksmų siekdamas gauti leidimą“, – teigia advokatas.

 

- Mitas: jei nurodžiau nuotraukos autorių, vadinasi nepažeidžiau autorinių teisių

 

E. Saukalas įspėja, kad nurodžius nuotraukos autorių, dar nereiškia, jog nebuvo pažeistos autorių teisės: „Autorystės teisė – autoriaus teisė reikalauti nurodyti ar nenurodyti autoriaus vardą – yra viena iš trijų neturtinių teisių. Tai, kad jos nepažeidėte, nereiškia, kad nereikia prašyti leidimo pasinaudoti nuotrauka, nes jos panaudojimas yra susijęs ir su autorių turtinėmis teisėmis, tokiomis kaip atgaminimas, platinimas, viešas paskelbimas ir kt.“.

 

- Mitas: jei internete rasta nuotrauka pasinaudosiu tik savo asmeninėse socialinių tinklų paskyrose, vadinasi autoriaus teisių nepažeisiu

 

Advokatas teigia, kad internete rasta nuotrauka net ir savo asmeninėse socialinių tinklų paskyrose be autoriaus leidimo galite pasinaudoti tik tais atvejais, kai ją naudojate nesiekdamas tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos.

 

Didžiausia spraga – pagarba intelektinei nuosavybei

 

Vis tik, prieš imantis teisės aktuose numatytų veiksmų, E. Saukalas ragina pirmiausia pabandyti ginčą išspręsti taikiai, nusiunčiant raštišką pretenziją pažeidėjui. Taip pat, tuo atveju, kai nuotrauka naudojama socialiniame tinkle, skundą pateikti galima ir pačiam socialiniam tinklui dėl teisių į intelektinę nuosavybę pažeidimo – tai pakankamai efektyvus ir greitas būdas, norint kuo greičiau pašalinti nuotrauką. Na ir žinoma, kai ginčo taikiai išspręsti nepavyksta, galima pateikti ieškinį teisme arba – pareiškimą policijai.

 

Tuo tarpu S. Rudaminas teigia, kad nėra taip paprasta imtis veiksmų, kurie apsaugotų nuotraukų autorius ir garantuotų rezultatą. Teisinis procesas apskundžiant nuotraukos vagišių yra ilgas, reikalaujantis nemažai išlaidų, o ar rezultatas duos naudos – niekas garantuoti negali. Todėl dažnai fotografai tiesiog numoja į tai ranka. Būtent dėl to jis yra įsitikinęs, jog fotografų teisių apsaugai reikėtų steigti atskirą asociaciją ar instituciją, kuri nuotraukų autoriams suteiktų naudingos informacijos ir patarimų, kaip elgtis įvairiais nuotraukų vagysčių atvejais bei padėtų ginčus išspręsti greičiau ir efektyviau.

 

„Nuotraukų vagystė yra tik maža dalis mūsų šalies problemų. Neseniai paskelbti duomenys parodė, kad pagal internetinio piratavimo mastus Lietuva yra trečia Europoje, tad, mano nuomone, pirmiausiai pradėti reikėtų nuo visuomenės švietimo tiek suteikiant informacijos autoriams apie jų teises, tiek šviečiant visuomenę apie pagarbą intelektinei nuosavybei“, – teigia projekto „We love Lithuania“ autorius. 

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

D1 docinta

apklausa

Kiek laiko trunka jūsų kelionė iki darbo?
 

reklama

reklama

reklama

reklama