VersloSavaite.lt   
2020 09 24, 15:51
24 proc. verslų svarbiausių prioritetų sąraše mato tvarumo skatinimą

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
24 proc. darbdavių jų verslo poveikis aplinkai ir visuomenei patenka į svarbiausiųjų prioritetų trejetuką, rodo tyrimas.

 

Šių aspektų svarba neblėsta net ir ypač neramiu pandemijos metu – 65 proc. apklaustųjų tiki, kad dabar šie prioritetai bus netgi dar svarbesni, o absoliuti dauguma žmonių darbe ar asmeniniame gyvenime teikia didelę svarbą bent vienai tvarumo temai.

 

Tvarumas – prioritetų sąraše

 

Kompanijos „Epson“ užsakymu tyrimų agentūra „B2B International“ atliko tyrimą, kurio metu iš viso apklausė 4 335 respondentų iš 26 pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuvos. Siekta pasitikrinti, kaip skirtingose šalyse, bendrovėse ir tarp skirtingų specialistų vertinamos tvarumo vertybės. Net ketvirtadalis apklausos dalyvių (24 proc.) socialinę atsakomybę priskiria savo verslo svarbiausiųjų prioritetų trejetukui.

 

„Tokie skaičiai patvirtina tendenciją, kad tvarumo svarba verslo pasaulyje auga. Dabar kompanijos ne tik mąsto, kaip pabandyti veikti tvariau, tačiau šią sritį vertina itin rimtai ir iškelia kaip vieną svarbiausių savo veiklos prioritetų. Tai reikšmingas pokytis, rodantis kompanijų įsipareigojimą prie tvarumo prisidėti realiais darbais ir taip tarsi paneigiantis mitą, kad tvarumas – tik laikinas mados reikalas“, – sako Mantas Nemickas, „Epson Europe“ verslo plėtros Baltijos šalims vadovas.

reklama

 

Socialinės atsakomybės ir poveikio aplinkai tema gerokai labiau pabrėžiama Vokietijoje ir Italijoje – šiose šalyse net 33 proc. respondentų priskyrė šią temą vienam iš trijų svarbiausių savo verslo prioritetų. O štai Baltijos šalyse šis procentas gerokai žemesnis – siekia tik 14 procentų.

 

„Postsovietinėse šalyse dar gajus mitas, kad versle svarbiausia rūpintis tik pelnu ir efektyvumu. Vis tik tyrimai rodo, kad atsakingas požiūris į aplinką ne tik prisideda prie tvarumo, tačiau ir gali padėti uždirbti daugiau, veikti efektyviau ir sėkmingiau. Tad natūralu, kad tai atradusios kompanijos noriai investuoja į šią, plačią naudingumo skalę turinčią, sritį“, – sako M. Nemickas.

 

Tvarumas versle gerokai svarbesnis sprendimus priimantiems darbuotojams ir startuolių komandoms. Taip pat, naujiems verslams, kurie veiklą vykdo trumpiau nei 5 metus. Šia tema aktyviausiai domisi Z kartos atstovai, jaunesni nei 22 metų amžiaus, bei „milenielsai“ – 22–37 metų amžiaus žmonės.

 

„Tvarumo siekti sunkiau tik labai mažoms įmonėms, kuriose dirba nuo 2 iki 10 darbuotojų. Maždaug 19 proc. tokio dydžio kompanijų šiuos tikslus įvardijo kaip prioritetinius. Tuo tarpu įmonėse iki 1000 darbuotojų šis tikslas tampa gerokai svarbesnis – prioritetiniu jį įvardina maždaug 30 proc. kompanijų. Tai, žinoma, susiję su turimais pajėgumais – didesnės kompanijos mažiau galvoja tik apie išlikimą rinkoje, tad laisvus resursus gali lengviau skirti prasmingiems darbams“, – sako M. Nemickas.

 

Pandemijos akivaizdoje prioritetai nesikeičia

 

Įdomu, jog net ir neužtikrintumo kupinais pandemijos laikais tvarumo svarba nesikeičia. Priešingai, net 65 proc. apklaustųjų mano, kad socialinės atsakomybės reikšmė po COVID-19 krizės įmonėse tik didės.

 

„Toks įsitikinimas, kad tvarumo svarba augs, būdingas didžiajai daliai tyrime dalyvavusių šalių. Ši nuomonė ryškiausia Vidurio Rytų regione, o blankiausia, deja – Baltijos šalyse, taigi ir Lietuvoje. Panašu, kad tai taip pat susiję su mūsų šalyje vyraujančiu požiūriu, kad tvarumas nėra tiesiogiai susijęs su efektyvumu ir nauda verslui, tad sunkmečiu kompanijos nebus pasiruošusios į tai investuoti. Kitose šalyse visuomenė jau spėjo įsitikinti tvarumo nauda, tad šios srities svarba neabejoja net ir pandemijos metu“, – sako M. Nemickas.

 

Tik labai nedidelė dalis – 6 proc. – nurodo, kad tvarumas bus mažiau svarbus, nes į paviršių gali iškilti kiti klausimai. Pavyzdžiui, finansinis stabilumas, kuriuo neramiais laikais gerokai labiau rūpinsis kompanijos.

 

„Džiugina ir tai, kad tvarumas apima platesnes visuomenės dalis ir nebėra tik verslo prioritetas. Net 71 proc. apklaustųjų teigia tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime teikiantys didelę svarbą bent vienai tvarumo temai“, – džiaugiasi M. Nemickas.

 

Imamasi ir konkrečių veiksmų

 

Kompanijos apie tvarumą ne tik kalba, tačiau imasi ir konkrečių veiksmų jam užtikrinti – komandos viduje rengia tvarumo iniciatyvas, skatina tvaresnį vartojimą, siekia ekologiškesnių procesų.

 

„Tyrimas atskleidė, kad visoje Europoje darbuotojams siūlomos lankstesnės darbo sąlygos, leidžiama dirbti namuose, rengiama daugiau virtualių susitikimų, kad mažiau resursų būtų naudojama, pavyzdžiui, kelionėms į darbą. Kompanijos netgi peržvelgia savo tiekimo grandines ir sudaro sutartis su ekologiškesnėms įmonėms, siekdamos „švarinti“ visą savo veiklą“, – pasakoja M. Nemickas.

 

30 proc. žmonių išreiškė nuomonę, jog kompanijos, siekdamos efektyvinti veiklą ir taip siekdamos tvarumo, netgi apribos naudojimąsi kai kuriais įrenginiais, o 21 proc. apklaustųjų mano, kad bus sumažintas ir įrenginių kiekis.

 

„Tvarumas įdomus tuo, kad jį galime atrasti beveik kiekviename žingsnyje. Esame paskaičiavę, kad jei visi Europos verslai pradėtų naudoti aplinką tausojančius spausdintuvus, būtų sutaupyta tiek energijos, kiek jos reikėtų aptarnauti virš 500 000 Europos namų ūkių. Taip pat būtų sumažinta tiek išmetamo CO2 kiekio, kiek sugerti turėtų 26,9 milijonai medžių, arba kiek sukuria daugiau nei 100 000 automobilių. Tad vien atsinaujinus biuro įrangą iš tiesų galima pasiekti akivaizdžių rezultatų tvarumo srityje“, – sako M. Nemickas.

 

Daugiausiai pokyčių, siekiant tvarumo, respondentai tikisi IT ir technologijų srityje (73 proc.), mažiausiai – sveikatos apsaugos.

 

„Epson“ vienija 85 kompanijas visame pasaulyje, kuriose dirba per 81 tūkst. darbuotojų. Per metus „Epson“ sugeneruoja 8,5 milijardų eurų pajamų ir septintus metus iš eilės patenka į TOP100 pasaulinių inovatorių sąrašą.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok
Apsaugos kodas:* Code

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama