VersloSavaite.lt nuotr.

Antrojoje metų pusėje fiksuojamos kiek nuosaikesnės nuotaikos, kurios lėmė šiek tiek kuklesnius rinkos aktyvumo rodiklius ir iš esmės sustabdė kainų augimą. Tačiau vertinant visus 2014 metus, galima teigti, kad tai patys aktyviausi metai būsto rinkoje nuo pat 2008 metų.

Nepaisant butų kainų sąstingio antrąjį 2014 metų pusmetį, visuose Lietuvos didmiesčiuose fiksuojamas didžiausias teigiamas metinis kainų pokytis nuo pat 2007 metų.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2014 metais butų kainos Vilniuje vidutiniškai išaugo 5,1%. Panevėžyje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Kaune per 2014 metus atitinkamai buvo užfiksuotas 2,3%, 1,4%, 1,1% ir 1,0% butų kainų augimas.

„2014 metais būsto kainos pagaliau rado tvirtą pagrindą, kadangi per pastaruosius septynerius metus, tai pirmieji metai, kuomet visuose be išimties šalies didmiesčiuose fiksuojamas teigiamas kainų prieaugis“, - teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

2014 metais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pastatyta virš 3 500 naujų butų, parduota – 3 800

2014-aisiais metais ir toliau buvo fiksuojamos augančios investicijos į Lietuvos gyvenamųjų patalpų sektorių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pirmuosius tris 2014 metų ketvirčius gyvenamiesiems pastatams buvo skirta 13,5% visų materialiųjų investicijų (482 mln. Eur) arba 20% daugiau nei per tą patį 2013 metų laikotarpį.

Bendrovės duomenimis, 2014 metais Vilniuje buvo pastatyti 2 863 butai arba net 2 kartus daugiau nei 2013 metais. Kaune per 2014 metus iš viso pastatyta beveik 500 butų arba 3,5 karto daugiau nei 2013 metais.

Tuo metu plėtotojai Klaipėdoje išlieka atsargūs – per 2014 metus šiame mieste pastatyta apie 180 butų (27% mažiau nei 2013 metais).

Augančios būsto statybų apimtys nepalieka abejingų ir pirkėjų.

„Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per 2014 metus penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota virš 3 800 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose, t. y. trečdaliu daugiau nei 2013 metais. O bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius mažėjo ir sudarė apie 1 940 arba 19% mažiau nei prieš metus.

Lyginant ne absoliučius praėjusių metų pardavimo kiekius, o santykines jų apimtis tenkančias miestų gyventojams, Vilniuje 1 000-čiui gyventojų tenka 5,7 parduoto naujos statybos buto, Kaune – 1,7 buto, o Klaipėdoje – 1,4 buto. S. Vagonis pastebi, kad Kauno ir Klaipėdos realizacijos rodikliai galėtų būti geresni.

Tai, kad Klaipėdos rinka turi potencialo naujai statybai įrodo ir bendroji sandorių statistika. Skaičiuojant bendrą sandorių kiekį (tiek senos, tiek naujos statybos butų) 1000-iui gyventojų, Klaipėda yra aktyviausias iš Lietuvos didmiesčių. Čia 1000-iui gyventojų 2014 metais teko 19,8 sudarytų butų pirkimo-pardavimo sandorių, kai tuo metu Vilniuje buvo sudaryta 18,1 sandorių 1000-iui gyventojų, o Kaune – 14,6.

Augantis butų nuomos pelningumas paskatino investicijas į būstą

Dar vienas teigiamas pokytis ir butų nuomos rinkoje, kuri dėl pastebimai didėjančių investicijų apimčių į turtą skirtą nuomai 2014 metais išaugo ir gerokai suaktyvėjo. Didžiausiuose šalies miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje butų nuomos kainos per metus vidutiniškai ūgtelėjo 4-6%.

Sparčiau augusios nuomos kainos (palyginti su turto verte), padidino ir vidutinius pelningumo rodiklius pagrindiniuose šalies didmiesčiuose. Vidutiniškai 2014 metais butų pelningumas Vilniuje augo iki 0,4 procentinio punkto, Kaune – iki 0,7 ir Klaipėdoje – iki 0,4.

„Tačiau tikėtina, kad tolimesnį pelningumo rodiklio augimą gali pažaboti augantis neprofesionalų investuotojų kiekis rinkoje, kadangi ši investicijų alternatyva yra prieinama ir suprantama pakankamai plačiam žmonių ratui, kurie pageidauja įdarbinti turimas laisvas lėšas“, - kalba S. Vagonis ir priduria, kad augantis investuotojų kiekis rinkoje dažniausiai reiškia vieną – įsigyjamo turto investicinės grąžos mažėjimą.

VĮ Registrų centro duomenimis, 2014 metais Vilniuje sudaryta 9% daugiau butų ir net 37% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių nei per 2013 metus. Kaune šiuo laikotarpiu buvo sudaryta 22% daugiau butų ir 5% daugiau namų, o Klaipėdoje 5% daugiau butų ir 9% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių.

Prie sparčiai visuose šalies didmiesčiuose augusio rinkos aktyvumo prisidėjo ir šalies kreditavimo įstaigos, siūliusios palankias skolinimosi sąlygas. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per 2014 metų tris ketvirčius pagrindinės šalies kreditavimo įstaigos naujų būsto paskolų išdavė už beveik 518 mln. Eur, t. y. 27% daugiau, palyginti su tuo pačiu 2013 metų laikotarpiu.

„2014 metais visi be išimties svarbiausi Lietuvos būsto sektoriaus rodikliai buvo teigiami. Įvertinus dabartinę geopolitinę, ekonominę šalies situaciją bei 2014 metais fiksuotus būsto rinkos rodiklius, pakankamai drąsu tikėtis, kad ir 2015 metais rinkoje bus fiksuojami tik teigiami pokyčiai. Pavyzdžiui, 2014 metais būsto sandorių kiekis tik dešimtadaliu nusileido 2004–2007 metų vidurkiui, tad būtų gan naivu prognozuoti, jog 2015 metais rinka sugebės pasivyti buvusį nepamatuotos būsto plėtros laikotarpį.

Todėl 2015 metus laikytume tikrai sėkmingais metais, jei šiemet sandorių kiekis prilygtų arba būtų nežymiai mažesnis už 2014 metais buvusias gyvenamojo nekilnojamojo turto prekybos apimtis“, - teigia S. Vagonis.

Susiję straipsniai:

• Ar „fintech“ pakeis tradicinius bankus?
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus
• Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
• Informacija laukiantiems siuntos – svarbiausi atsakymai
• Pajamų deklaravimas: ką svarbu žinoti investuojantiems, kaupiantiems ir besidraudžiantiems