Gegužės pradžioje startavusiu projektu „Baltoji banga“, prie kurio jau prisijungė 13 įmonių, siekiama skatinti Lietuvos verslininkus atsisakyti ydingos praktikos dalį atlyginimo mokėti „vokeliuose“.

Siekia ugdyti ir vartotojų sąmoningumą

Prieš daugiau nei metus viešai nuskambėjo drąsus mėsos perdirbimo įmonės darbuotojos Dalios Budrevičienės klausimas tuometiniam Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui dėl atlyginimų mokėjimo „vokeliuose“. Tai į šią problemą atkreipė ne tik žiniasklaidos ir visuomenės, bet ir valstybinių, pilietinių organizacijų bei verslo sektoriaus dėmesį.

Pilietinės visuomenės instituto (PVI) programų koordinatorė ir pilietinio junginio „Dalios sąskaita“ tarybos narė Aistė Adomavičienė internetiniam savaitraščiui Verslosavaite.lt teigė, kad projektas „Baltoji banga“ orientuotas ne tik į verslą, bet ir į vartotoją: „Projektu siekiama, kad Lietuvos verslininkai aiškiai pasisakytų už legalų atlyginimų mokėjimą ir tuo pačiu norima ugdyti vartotojų sąmoningumą, kad paslaugų tiekėjo ar produktų gamintojo pasirinkimą lemtų ne tik kaina“.

Pasisako už skaidrų verslą

Visos projekto narės, viešai įsipareigojusios vykdyti skaidrią darbo apmokėjimo politiką, įgyja teisę produktų ar paslaugų populiarinimui bei reklamai greta organizacijos logotipo naudoti ir „Baltosios bangos“ ženklą. Projekto rengėjai mano, kad populiarėjantis skaidraus verslo ženklas sąmoningiems pirkėjams taps svarbiu kriterijumi renkantis produktus ar paslaugas.

Pasak projekto iniciatorių, pavadinimas „Baltoji banga“ yra taikus ženklas, skatinantis, o ne verčiantis atsisakyti ydingos praktikos mokėti neoficialius atlyginimus. „Nesame mokesčių inspekcija, neketiname imtis griežtų priemonių kovojant su atlyginimais vokeliuose. Mes ne kovojame prieš nelegalius atlyginimus, o sakome, kad esame už skaidrų verslą“, – Verslosavaite.lt teigė A. Adomavičienė.

Projektą išlaiko narių įmokos

Paklausta apie projekto finansavimą, A. Adomavičienė teigė, kad projekto kūrimą rėmė strateginiai partneriai, o vykdymo išlaidas padengia projekto narių mokamos įmokos, kurių dydis priklauso nuo vykdyti skaidrią atlyginimo mokėjimo politiką įsipareigojančios įmonės ar organizacijos metinės apyvartos. Pasak PVI programų koordinatorės, projekto vykdytojams nemokami atlyginimai, nes visi dirba visuomeniniais pagrindais.

Prie projekto prisijungti gali tik tokios įmonės ar organizacijos, kurios yra viešai pareiškusios įsipareigojimą vykdyti skaidrią darbo apmokėjimo politiką bei nuo viešo pareiškimo dienos nemokančios nelegalių atlyginimų. Norinčioms prie projekto prisijungti įmonėms taip pat būtina nurodyti prisijungimo priežastis bei duoti leidimą įmonės patikrinimui dėl skaidraus darbo apmokėjimo. A. Adomavičienė neneigė, kad priimami ne visi pageidaujantys. Naujų narių atrankai skiriama daug dėmesio, nes ženklo įvaizdis ir populiarumas priklauso ne tik nuo projekto organizatorių, bet ir nuo prisijungiančių įmonių.

Neapsiribos vienu kriterijumi

„Baltoji banga“ neapsiribos tik akcija prieš atlyginimus „vokeliuose“. „Projektas parašytas metams, bet jaučiamas didelis įmonių susidomėjimas, todėl manome, kad jis plėsis ir taps nuolatiniu. Ateityje ketiname priimti ir daugiau skaidrų verslą lemiančių kriterijų, tokių kaip kyšių atsisakymas, skaidrių viešųjų pirkimų organizavimas“, - teigė A. Adomavičienė.

„Baltąją bangą“ inicijavo asociacija „Investors’ Forum“, Pilietinės visuomenės institutas, Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvoje, „Transparency International“ Lietuvos skyrius, pilietinis junginys „Dalios sąskaita“, Piliečių santalkos verslo grupė.