Kaimo turizmas Lietuvoje yra labai populiarus, o ypač vasarą. Tačiau kaip kaimo sodybos verčiasi šaltuoju metų sezonu? Kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė Verslosavaite.lt teigė, jog trečdalis sodybų žiemą nedirba iš viso, tačiau dauguma seminarų, konferencijų vyksta būtent ten.

Tokie renginiai organizuojami savaitės viduryje, o savaitgaliais vyksta įvairios šeimos šventės: vestuvės, gimtadieniai, firmų vakarėliai bei kiti renginiai. Kaimo turizmo paslaugų teikėjai, kurių sodybos talpina apie 50 žmonių, problemų žiemą neturi.

Baidarėmis plaukiama net iki gruodžio mėnesio

„Lietuviai nėra labai įnoringi klientai. Didelių pramogų jiems nereikia, pasitenkinama tiesiog pirtimi, kubilais, o šiltuoju metų sezonu reikalauja baidarių, valčių, žvejybos įrankių. Netgi dviračiai nėra labai populiarus“, - sakė R. Sirusienė.

Lietuvių aktyvus poilsis koncentruojasi ties valtimis ir baidarėmis. Taigi daugiausiai lankytojų sulaukia sodybos, esančios netoli vandens telkinių – Kauno rajone – Dubysos upė, Dzūkijoje – Ūla bei Merkys. Tai pagrindinės trasos.

Praeitais žmonės naudojosi baidarių nuomos paslaugomis net iki gruodžio mėnesio. Regina Sirusienė teigė, kad lankytojai iš užsienio sudaro apie 15 proc.

„Dažniausiai tai būna turistai iš panašaus klimato šalių: vokiečiai, danai, norvegai, švedai. Pietiečiai čia nevažiuoja, nes jiems žiemą per šalta. Be to skandinavams Lietuvoje leisti atostogas yra labai pigu, ir jie čia gauna aukšto lygio paslaugas už jiems labai žemą kainą“, - pasakojo pašnekovė.

Pramogos kaimo sodybose žiemą – nepasiteisina

Sodybų, kurios teiktų aktyvaus poilsio paslaugas būtent šaltajam metų laikui nėra daug. Daugiausiai tai lemia, kad kuo toliau tuo žiemos darosi šiltesnės, ir niekas nenori investuoti į tokias paslaugas.

„Lietuviai neturi tradicijų slidinėjimui ar kitam žiemos sportui. Pinigų tokiai pramogai galimybę skirti turintys žmonės renkasi kitas valstybes, tokias kaip Austrija bei Šveicarija“, - Verslosavaite.lt sakė Kaimo turizmo asociacijos prezidentė.

Kai kurios sodybos žiemos metu gali pasiūlyti jodinėjimo paslaugas, bei malonų pasivažinėjimą rogėmis, tačiau vėlgi susiduriama su neįnoringais lietuviais. Kaimo turizmo paslaugų teikėjai jau yra puikiai ištyrinėję rinką, ir įvesti kažko naujo į ši verslą jiems neapsimoka .

Gadina įvaizdį

Lietuvoje gausu kaimo sodybų, nepriklausančių kaimo turizmo asociacijai. Daugelyje tokių sodybų trūksta kokybiškų paslaugų, kurių ypač pasigenda svečiai iš užsienio.

Dažniausiai įvardijamos problemos – higienos normų trūkumas, šilto vandens, dušo bei sanitarinio mazgo nebuvimas.

„Tokių sodybų niekas nekontroliuoja, ir jos tvarkosi pačios sau. Savivaldybė jas patikrina, geriausiu atveju, kartą per penkis metus. Tai nepadeda gerinti teikiamų paslaugų kokybės“, - pasakojo R. Sirusienė.

Asociacijos narės tikrinamos kasmet

Kaip už teikiamų paslaugų kiekį ir kokybę viešbučiai įvertinami žvaigždutėmis, taip kaimo sodyboms skiriami „gandrai“.

Kaimo turizmo asociacija populiarindama kaimo turizmą Lietuvoje jau yra daug nuveikus. Naujausias asociacijos leidžiamas katalogas neseniai buvo pristatytas Berlyne. Taip pat sodybų savininkams, kurie yra asociacijos nariai nereikia rūpintis klientų paieška bei reklama, nes tai už juos daro kaimo turizmo asociacija.

Kaimo paslaugų teikėjai turi savo pastovius klientus, kas taip pat pagelbėja verslui.

Susiję straipsniai:

• Kaimo turizmo sodybų verslo optimizmą temdo mokesčių naujovės
• Kaimo turizmo sodybose – naujos vilionės
• Kaimo turizmo sodybos sulaukė ketvirtadaliu mažiau poilsiautojų
• D.Bilevičiūtei už sukčiavimą gresia 8 metai nelaisvės
• Per šventes kaimo turizmo sodybos patuštėjo