Taurieji metalai nuo seno žavėjo žmogų – pagal jų kiekį buvo matuojami šeimų, genčių ir valstybių turtai, dėl jų kildavo ir tebekyla įvairiausi konfliktai ir karai. Auksas, sidabras ir platina vieni ši brangiausių ir populiariausių metalų. Jie naudojami papuošalų, monetų gamybai, tačiau be jų neišsiverčiama ir įvairių prietaisų gamyboje.

Taurieji metalai – senųjų civilizacijų klestėjimo rodiklis

Spėjama, kad auksą kaip metalą skirtą papuošalų gamybai dabartinėje rytų Europoje buvusi kultūra pradėjo naudoti jau 4000 m. pr. Kr., tačiau seniausi juvelyriniai dirbiniai randami Egipto faraonų kapuose. Didžiausia pasaulyje aukso dirbinių kolekcija buvo atrasta Tutanchamono kape.

Nors Europa negalėjo pasigirti didžiulėmis aukso atsargomis, visgi suklestėjus Romos imperijai, ji pritraukė gausybę aukso meistrų. Romos laikais auksas pradėtas naudoti net baldų gamyboje, iš jų pradėtos kaldinti monetos su imperatoriaus atvaizdu. O senosios Amerikos civilizacijos buvo kur kas labiau išvysčiusios aukso apdirbimo technologijas dar prieš atvykstant ispanams.

Prasidėjusios „aukso karštinės“ gerokai įtakojo Šiaurės Amerikos bei Australijos suklestėjimą. Iš JAV užkampio Kalifornija tapo „auksine valstija“.

Platina – „sidabrėlis“

Sidabras yra vienas iš seniausių žmonijai žinomų ir vertinamų metalų. Senaisiais laikais žmonės manė sidabrą turint paslaptingų galių. Pavyzdžiui, Mesopotamijos gyventojai paslaptinga balkšva šviesa spindintį metalą laikė Dievo Mėnulio metalu. Viduramžiais alchemikai savo traktatuose sidabrą žymėjo jauną menulį primenančiu simboliu ir vadino „melancholiškuoju metalu“.

Jau daugiau kaip du tūkstančius metų iš sidabro kalamos monetos. Seniausios žinomos buvo pagamintos VII amžiuje prieš Kristų. Čia galima paminėti ir biblinį epizodą kai Judas už Jėzaus Kristaus išdavimą gavo trisdešimt sidabrinių monetų.

Platinai vardą davė ispanų konkistadorai, kurie XVI a. viduryje pirmą kartą pamatė metalą Kolumbijoje ir jis jiems išoriškai pasirodė panašus į sidabrą (ispaniškai plata). Platina pažodžiui reiškia „mažasis sidabras“, „sidabrėlis“. Ilgą laiką platina kainavo perpus pigiau už sidabrą.

Nuo „Aukso amžiaus“ – iki konfliktų ir karų

Auksas nuo pat jo atsiradimo pradžios simbolizavo turtą ir gerovę bei garantavo valdžią. Antikos laikais žmonės tikėjo, kad praėjęs laikas nuo pasaulio pradžios yra suskirstytas į tris amžius. Jų gyvenamasis laikotarpis yra „geležies amžius“ – žiaurus ir kruvinas, prieš jį buvo „vario amžius“ – irgi nė kiek ne geresnis, bet dar prieš jį buvo „aukso amžius“ kuomet nebuvo nei karų, nei įstatymų, o visi žmonės gyveno laimingai ir be rūpesčių.

Nors žmonės šią legendą jau seniai pamiršę, posakis „aukso amžius“, apibūdinantis klestėjimą, yra išlikęs. Ironiška, bet dėl šio metalo kaip tik kilo daugybė konfliktų ir karų.

Tikima, kad auksas – Saulės pagimdyta medžiaga, suteikia energijos, neša sėkmę brandiems žmonėms. Auksas padeda atsipalaiduoti nuo pervargimo, depresijos; suteikia protui aiškumo, padeda priimti sprendimus. Manoma, kad iš kartos į kartą perduodami auksiniai papuošalai turi didelę energijos galią.

Tuo tarpu sidabras sugeria į save visus žmogaus išgyvenimus. Manoma, kad jis tamsėja, jei žmogus patiria daug neigiamų emocijų.

Tauriųjų metalai – ne tik papuošalams

Gryni taurieji metalai naudojami chemijos pramonėje, elektrotechnikoje, medicinoje, fotografijos ir kino, matavimo technikoje. Jais dengiami veidrodžiai, kosminių aparatų paviršiai (kad blizgėtų ir atspindėtų šilumą bei šviesą).

Auksas ir jo lydiniai naudojami monetų ir juvelyrinių dirbinių, medalių, dantų protezų, chemijos aparatūros gamybai. Plačiai naudojamas radiotechnikos ir elektronikos pramonėje. Jis laidus elektrai, atsparus korozijai, iš jo nesunkiai pagaminami labai ploni laidininkai. Todėl iki mikroschemų kristalų dažnai vedami auksiniai laidai. Aukso izotopu netgi gydomos vėžinės ligos.

Sidabras anksčiau daugiausia buvo naudojamas papuošalų gamybai bei monetų kaldinimui. Dabar dėl didelės vertės iš sidabro kaldinamos tik proginės monetos.

Visuose automatiniuose elektros įrenginiuose naudojami sidabro kontaktai. Jis naudojamas kosminėse raketose, povandeniniuose laivuose, kompiuteriuose, atominiuose reaktoriuose taip pat filtrų gamyboje. Bene svarbiausioji sidabro panaudojimo sritis yra fotografija. Sidabras pasižymi nepaprastu plastiškumu. Iš jo galima pagaminti skaidrią plokštelę, kurios storis būtų tik 0,00025 milimetro.

Sidabriniai šaukštai – kosminių laivų gamybai

Pasakojama, kad buvusioje Sovietų Sąjungoje garsus kosminių laivų kūrėjas akademikas S. Koroliovas, vieną vakarą grįžęs iš darbo į namus, staiga paklausęs, ar jie turį kokių nors sidabro dirbinių. Akademiko motina M. Balanina-Koroliova buvo be galo nustebinta sūnaus klausimo, nes S. Koroliovas visiškai nesidomėjęs jokiais prabangiais daiktais.

Mokslininkas paaiškinęs, kad reikia pradėti kosminių variklių litavimą, o tam būtinai reikalingas sidabras, kurio tuo metu neturėta dirbtuvėse. Akademiko S.Koroliovo motina paaukojusi mokslo reikalams du šeimoje turėtus sidabrinius šaukštus.

Iš platinos ir jos lydinių gaminami atsparūs korozija ir cheminiams reagentams indai, aparatūra, daromi elektrodai, varžiniai termometrai ir termoporos, chirurginiai instrumentai. Platina vartojama kaip katalizatorius gaminant sieros ir azoto rūgštį, angliavandenius, vandenilį, sintetinant vaistus.

Aliuminio lėkščių servizas – garbingiausiems svečiams

Iki XIX a. pradžios ir geležis daug kur pasaulyje buvo laikoma tauriuoju metalu. Už vieną vinį Polinezijos šalyse XVIII a. keliautojas Dž. Kukas gaudavo dvi kiaules, nes čiabuviai nupirktas vinis sodindavo į žemę ir laukdavo derliaus. Nuo prekybos pradžios sidabro ir aukso kainų santykis buvo 1:10. Didmeninėje prekyboje atsiskaitymų etalonas buvo auksas, o mažmeninėje – sidabras.

Senasis vertės matas auksas ir dabar daug kur laikomas brangiausiu metalu, nes per visą žmonijos istoriją jo tesukaupta tik apie 50 000 tonų.

Tačiau platina ir platinoidai 4-5 kartus brangesni už auksą. Kiek jų išgaunama visame pasaulyje – tikslių žinių nėra. Vieni šaltiniai teigia, kad apie 26 tonas per metus, kiti – kad apie 100. Platinos gavybos apimtys slepiamos, nes nuo to labai priklauso jos kaina. Šiuo metu paties pigiausio platinoido rutenio 1 g kainuoja apie 9 dolerius.

Šimtai milijonų už gramą

Bet šiuo metu nepalyginamai brangesni yra susintetinti transuraniniai metalai.

Vieno iš tokių metalų, Americio, sintezę pradėjo amerikiečiai 1948 m., pagaminę jo vos du mikrogramus. Šiuo metu jo sukaupta daugiau kaip 200 kg. Šio metalo vienas gramas kainuoja 150 dolerių. Užtat Kiurio šiuo metu sukaupta vos apie 1 kg. Jo gramas kainuoja 3000 dolerių. Už kalifornio gramą tektų pakloti 10 000 000, o Berklio – net 100 000 000 dolerių! Tačiau kol kas tai neįmanoma, nes šių metalų susintetinta vos dešimtosios gramo dalys.

Aptariant metalų kainas reikėtų prisiminti, kad jų kaina nuolat kinta. Pavyzdžiui, dolerio vertės smukimo pradžioje uncija (34g) kainavo 20 dolerių, o smukimo apogėjuje – apie 600 dolerių.

Kad metalų kaina labai priklauso nuo techninio progreso ir paklausos, lengva įsitikinti iš šių pavyzdžių. Per 40 metų bismuto kaina išaugo šešis kartus. Plėtojantis puslaidininkių technikai, seleno kaina išaugo nuo 3 iki 33 dolerių. Kažkada netgi aliuminis buvo brangesnis už auksą, nes buvo labai sudėtinga jį išgauti iš rūdos. Napoleonas aliuminio lėkščių servizą saugojo patiems garbingiausiems savo svečiams.

Pabaigai galime pašmaikštauti, kad jei kada pavadinsite savo artimą žmogų auksu, prisiminkite, kad yra ir žymiai brangesnių už jį dalykų.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• „Telia“ diegs 5G ryšį didžiausioje Europoje aukso kasykloje
• Bitkoinas – naujasis auksas?
• Kur dažniausiai naudojamas auksas?
• Investuotojų pinigai nukreipti į auksą
• Auksas brangsta. Kiek ilgai tai tęsis?