Verslosavaite.lt nuotr.

Pavėlavus užsisakyti reikiamą adresą gali tekti už jį pakloti iki keliasdešimties tūkstančių litų, todėl nemažai tokių adresų yra nenaudojami. Painiose finansinėse peripetijose įstrigęs ir mūsų šalies – Lietuva.lt – internetinis adresas.

Neapdairumas gali kainuoti keliasdešimt tūkstančių

Pasak internetinių sprendimų paslaugas teikiančios UAB „Interneto vizija“ projektų vadovės Agnės Kutkauskaitės, įprastai internetinius adresus fiziniai ir juridiniai asmenys registruoja įkūrus įmonę, suplanavus internetinį projektą ar asmeninę svetainę, tačiau yra ir registruojančių norint iš to užsidirbti.

Tada registruojami pasaulyje populiarūs prekių ženklai, vos įsikūrusių įmonių pavadinimai, skambūs ir įsimenantys bendriniai žodžiai.

UAB „Baltnetos komunikacijos“ produktų vadovė Lina Matusevičienė Verslosavaite.lt patvirtino, kad yra asmenų, iš to pasidariusių verslą.

„Mes tokių „investicijų“ nepropaguojame, tačiau žinau, kad kartais vardų kaina siekia dešimtis tūkstančių litų“, - kalbėjo L. Matusevičienė (nuotraukoje).

Su adresu parduotų ir visą tinklalapį 

Tuo įsitikinti galima užsukus į internetinius puslapius, kurių pagrindinė funkcija - tarpininkauti tarp perpardavinėtojų ir iš jų norinčių adresus įsigyti asmenų. Viename iš tokių tinklalapių pateiktas siūlomų adresų sąrašas bei dalies jų kainos, .lt zonoje siekiančios nuo 50 iki 500 000 litų.

Verslosavaite.lt susisiekus su brangiausiai adresą siūlančiais asmenimis paaiškėjo, kad už 500 000 litų siūlomas ne tik adresas, bet ir šiuo metu daug vilčių tinklalapio savininkams teikianti idėja.

Laurynu prisistačiusio portalo atstovo teigimu, portalas startavo vos prieš kelis mėnesius, o lankomumas jau dabar siekia iki 8000 unikalių lankytojų per dieną ir vis dar auga, todėl turėtų kilti ir kaina.  

Antras pagal brangumą siūlomas adresas, už kurį prašoma 36 000 litų, vis dar laisvas, publikuojamas tik raginimas įsigyti parduodamą vardą.

Apsilankius kitais perpardavinėtojų siūlomais adresais paaiškėjo, kad dalis kantriai laukia būsimų pirkėjų ir publikuoja tik kontaktinius duomenis, o likę talpina daugiausiai mėgėjiškas svetaines arba po kelių sekundžių nukreipia į kitus adresus turinčius tinklalapius.

Lietuva.lt - taip pat nežinomybėje

Į interneto adresų eilutę įvedę Lietuva.lt arba Lithuania.lt išvysite pranešimą, kad virtualus serveris paruoštas darbui, o po kelių akimirkų būsite automatiškai nukreipti į tinklalapį, teikiantį Šiaulių apskrities gyventojams skirtą informaciją.  

Pasidomėjus paaiškėjo, kad šiuo metu su šalies pavadinimu sutampantys internetiniai vardai priklauso UAB „Informacijos alėja“, o jos direktorius dr. Remigijus Laurutis pripažino, kad situacija labai paini.

„Mes nusipirkome kompaniją „Favorina“, kurios serveriuose buvo laikomas Lietuva.lt portalas. Šis vardas priklausė viešajai įstaigai, kuri šiuo metu turėtų būti likviduojama. Kiek žinau, ji mums nesumokėjusi metinių vardo mokesčių, nepavyksta rasti ir įmonės savininko – sklando gandai, kad jis išvykęs į Angliją. Jei atsiras savininkai, išsiaiškinsime finansus ir tada gal kas nors keisis“, - Verslosavaite.lt sakė R. Laurutis.

Nenorintys permokėti kreipiasi į teisininkus

Advokatų kontoros „Devyžis ir partneriai WILL“ advokato Andriaus Iškausko teigimu, iš esmės teisiniu požiūriu internetinių adresų registracija siekiant juos vėliau parduoti – nieko blogo, tačiau problemos kyla, kai jie sutampa su jau egzistuojančiais prekių ženklais ar įmonių pavadinimais.  

„Tokių ženklų ar pavadinimų savininkai nori atgauti adresus, o jų prekeiviai – pasipelnyti parduodami žymiai brangiau, nei patys įsigijo. Lietuvoje tai labai dažnas reiškinys – į mane kreipiasi nemažai įmonių, norinčių atgauti internetinius adresus“, - Verslosavaite.lt teigė advokatas A. Iškauskas.

Teismų praktikos dar nėra 

A. Kutkauskaitė tikino, kad perpardavinėtojų palaipsniui mažėja, nes lietuviai nelinkę mokėti už interneto adresus daugiau, nei yra jų standartinė kaina, ir mieliau savo teises į užimtą adresą reiškia teismuose.

Apie teismų praktiką paklausus advokato Andriaus Iškausko (nuotraukoje), paaiškėjo, kad kol kas Lietuvoje tokios teismų praktikos nėra, bet tikimasi, kad ji susiformuos išsprendus teismus jau pasiekusias kelias tokio pobūdžio bylas. Teisininko teigimu, teismai – ne geriausias problemos sprendimo kelias.

„Prekių ženklų ir įmonių pavadinimų savininkai bando remtis Prekių ženklų įstatymu, Civiliniu kodeksu ir nesąžiningą konkurenciją reglamentuojančiomis teisės normomis, tačiau šios priemonės ne visuomet padeda spręsti tokius ginčus“, - kalbėjo A. Iškauskas.

– „Problemos kyla tuomet, kai prekių ženklo savininko prekės yra nepanašios į tas, kurios susietos su jau registruotu domenu, o ginčo šalys nėra konkurentai“.  

Advokato manymu, Lietuvoje labai trūksta specialios ginčų sprendimo procedūros. „Užsienyje nustatomos specialios taisyklės, kuriose atsižvelgiama į šių ginčų specifiką.

Tokiu atveju žiūrima, ar adresą užregistravęs asmuo turi kokį nors teisėtą interesą į jį, ar buvo sąžiningas užregistruodamas ir į kitas svarbias aplinkybes. Pavyzdžiui, ketinimas parduoti laikomas įrodymu, kad registruojant turėta nesąžiningų ketinimų“, - Verslosavaite.lt teigė teisininkas.

Perpardavinėtojai nedelsia 

UAB „Interneto vizija“ projektų vadovė Agnė Kutkauskaitė tikino, kad bent dalies problemų galima išvengti svetainės adresą, atitinkantį būsimą įmonės pavadinimą, įsigyjant prieš registruojant įmonę.

„Patirtis parodė, kad jau kitą dieną po įmonės įregistravimo internetiniai adresai su tos įmonės pavadinimu būna užimti perpardavinėtojų. Galima tik spėti, kad ši informacija gaunama iš kokios nors įmonės ar įstaigos, susijusios su juridinių asmenų registravimu.

Tikėtina, kad perpardavinėtojai bendradarbiauja su įmonėmis, teikiančiomis juridinių asmenų steigimo paslaugas, tokia informacija taip pat prieinama Juridinių asmenų registrui, bankams, kuriuose atidaromos naujų įmonių sąskaitos“, - galimus informacijos nutekėjimo kanalus vardijo UAB „Interneto vizija“ projektų vadovė.  

Pasak L. Matusevičienės, yra ir paprastesnis būdas gauti norimą informaciją – naujai registruotų įmonių pavadinimus galima nemokamai sužinoti registrų centro internetiniame tinklalapyje.

Apsidraudimui – du adresai

Tačiau yra ir kita problema – net ir užregistravus norimą adresą lotyniškais rašmenimis, gali atsirasti gudresnių, įsigysiančių tą patį internetinį vardą, tik su lietuviškais rašmenimis.  

UAB „Baltnetos komunikacijos“ produktų vadovė Lina Matusevičienė tikino, kad adresai su lietuviškais rašmenimis kol kas nepopuliarūs: „Internetas yra pasaulinė terpė, o lietuviškų rašmenų niekas, išskyrus lietuvius, nenaudoja, todėl adresų su lietuviškais rašmenimis turima nedaug“.

Tačiau, pašnekovės teigimu, adresai su lietuviškais rašmenimis registruojami kaip alternatyva įprastiniams adresams su lotyniškomis raidėmis.

Pasak A. Kutkauskaitės (nuotraukoje), lietuviai vis dažniau taip apsidraudžia nuo galimų konfliktų ateityje.

„Susidomėjimas adresais su lietuviškais rašmenimis padidėjo pasklidus informacijai apie kylančius konfliktus, kai pasipelnymo tikslais užregistruojamas .lt adresas su lietuviškais rašmenimis, atitinkantis žinomos įmonės ar prekinio ženklo pavadinimą.

Norintiems išvengti tokių problemų rekomenduojame iš karto registruoti adresus su lietuviškais ir su lotyniškais rašmenimis“, - Verslosavaite.lt kalbėjo UAB „Interneto vizija“ projektų vadovė.

Problemos dėl sulietuvintų adresų

Pasak UAB „Interdata“ pardavimų vadovės Filomenos Samuilytės, adresai su lietuviškais rašmenimis nesulaukia didesnio susidomėjimo nei įprasti lotyniški vardai, nes turint adresą tik lietuviškais rašmenimis susiduriama su specifinėmis problemomis.

„Pavyzdžiui, iš el. pašto dėžutės info@abėcėlė.lt išsiųstas laiškas gali nepasiekti norimo adreso vien dėl to, kad pašto programos nepalaiko tarptautinių domenų. Funkcionalumo dar trūksta, todėl vis dar švepluojame“, - aiškino F. Samuilytė.

Gelbsti kūrybingumas 

Pasidomėjus, kada galima tikėtis, kad baigsis verslininkams patrauklūs internetiniai vardai, L. Matusevičienė tikino, kad tokiais atvejais rinka susitvarko pati:

„Pasaulyje populiariausi adresai su .com bei .net galūnėmis. Paprasti ir lengvai įsimenami pasibaigė, todėl atsirado daugiau galimų galūnių, pavyzdžiui, .biz, info, cc, tv, o europiečiams nuo pernai siūlomi adresai su .eu galūne“.

Tuo tarpu A. Kutkauskaitė įžvelgė ir kitą galimybę – pasibaigus trumpiems ir lengvai įsimenamiems, populiarės ilgesni.

F. Samuilytė prognozavo, kad nors lengvai įsimenami trumpi vardai greitai bus išpirkti, tačiau tai didelių problemų lietuviams nesukels.

„Lietuvių kalba vaizdinga, o lietuviai išmoningi, todėl net jei užimtas trečiadienis.lt, kopija.lt, bus gudresnių, užregistruosiančių 3dienis.lt, kopijuok.lt“, - Verslosavaite.lt kalbėjo F. Samuilytė.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• SEB įspėja: daugėja sukčiavimo skelbimų svetainėse
• Gidas pradedantiesiems: ką verta žinoti apie domeno vardą?
• Dėl koronaviruso fiksuojamas .lt domenų registravimo augimas
• 6 priežastys televizorių paversti savo svetainės centru
• Internetinių svetainių kūrimas šiuolaikiniam verslui