Ketvirtadienį Laisvės alėjoje priešais „Merkurijaus“ prekybos centrą pastatytoje palapinėje vyko architektų pleneras, kuriame buvo pristatyti penki pačioje Kauno širdyje esančio pastato rekonstrukcijos projektai. Vienų architektų vizijos buvo asketiškos ir santūrios, kitos buvo panašios į nusileidusius ateivių laivus.

Apie 100 milijonų litų investuoti į naują projektą ketinančiai Kanados ir Olandijos kapitalo kompanijai „Homburg“ priklausančios bendrovės „Homburg valda“ direktorius Džeimi Torpei (Jamie Torpey) teigė suprantantis šio pastato reikšmę Kaunui ir Laisvės alėjai, todėl jo rekonstrukcija bus vykdoma ypač dėmesingai.

„Laisvės alėja yra unikali gatvė. Kai Lietuvoje apsilankiau pirmą kartą, mane nustebino čia tvyranti energija“, - sakė Dž. Torpei.

Pasak jo, „Homburg“ nori prisidėti prie tolesnio Laisvės alėjos vystymo, todėl vietoj “Merkurijaus” išaugsiantis statinys turėtų atspindėti šios unikalios alėjos dvasią.

„Tikiu, kad kartu su vietiniais architektais priimsime geriausią sprendimą. Visus kauniečius taip pat kviečiu prisidėti prie diskusijų”, - ragino „Homburg valda“ direktorius.

Plenero metu vertinimo komisijos nariams ir žiniasklaidai savo projektus pristatė patys architektai ar jų atstovai. Jie turėjo parengti multifunkcinio pastato viziją, kuriame būtų gyvenamieji, biurų, prekybos ir visuomeniniai (kavinės ir pan.) bei automobilių parkavimo plotai. Galiausiai apie projektus savo nuomonę išsakė ir recenzentas.

1. E.Miliūno projektas

Eugenijus Miliūnas pateikė bene labiausiai kaunietišką ir prie aplinkinių pastatų derantį projektą, išlaikantį geriausias tarpukario Kauno tradicijas.

Pirmas aukštas būtų skirtas prekybai – kiti gyvenamajam plotui ir biurams. Du požeminiai aukštai – prekybai ir parkavimui.

Pastatas turėtų gyventojams skirtą vidinį kiemą ir, kaip jį įvardino architekto atstovas, pastatą „parazitą“, kuris būtų iškilęs virš komplekso ir skirtas jam pagyvinti. Pagal architekto sumanymą jame galėtų įsikurti apžvalgos aikštelės bei kavinės.

Recenzentas apie šį projektą atsiliepė gana palankiai įvertindamas jo pritaikymą prie aplinkos, tačiau kritikavo sprendimą pernelyg didelę dalį paskirti gyvenamajam plotui.

2. A. Kančo projektas

Algimantas Kančas pasiūlė gana asketišką „ramių“ formų stiklinio fasado statinį, išoriškai bene labiausiai panašų į dabartinį “Merkurijaus” pastatą. Tik naujasis sutaptų su kitų pastatų užstatymo linija (prieš dabartinį “Merkurijų” yra palikta nemažai erdvės). Pastato plotai pagal paskirtį būtų paskirstyti panašiai kaip ir E. Miliūno projekte.

Recenzentas apie šio architekto projektą išreiškė lygiai tokį patį priekaištą dėl pernelyg didelių gyvenamųjų plotų ir įvertinęs pastato asketiškumą pastebėjo, kad jis galėtų būti gyvesnis ir labiau pritaikytas prie aplinkos.

3. G. Natkevičiaus projektas

Gintautas Natkevičius atkreipė dėmesį į tai, kad ties „Merkurijumi“ susikerta dvi didžiausios pėsčiųjų arterijos Kaune: Laisvės alėja nuo senamiesčio iki Soboro ir Daukanto gatvė nuo Nemuno iki Žaliakalnio. Todėl jis pasiūlė bene labiausiai išsiskiriantį projektą – plastiškų formų, didelio tūrio, žalsvo stiklo pastatą, kažkuo primenantį netgi ateivių erdvėlaivį.

Pasak architekto, šis pastatas turėtų puikiai pritapti prie Laisvės alėjos skleidžiamos energijos, nuolatinių žmonių srautų joje. Todėl ir visas pastatas turėtų būti skirtas komercinėms patalpoms – per skaidrų fasadą turėtų matytis nuolatinis judesys, vykstantis pastato viduje. Gyvenamasis kompleksas numatytas atokiau nuo gatvių ir komercinių patalpų.

Recenzentas nuogąstavo, kad įgyvendinus šį projektą jis atrodytų tarsi svetimkūnis Laisvės alėjoje ir sudarytų precedentą čia statyti ir daugiau tokių pastatų.

4. Š. Kiaunės projektas

Šarūnas Kiaunė, kaip ir A. Kančas, pasiūlė gana paprastą, asketiškų formų pastatą, tačiau skirtingai nei pastarasis, atsižvelgdamas į dabartinį aplinkinių gatvių užstatymą, savo projekte numatė į Daukanto gatvę atgręžtą fasadą padaryti žymiai aukštesnį nei į atsuktą į Laisvės alėją.

Pirmasis aukštas primintų dabartinį pastatą tuo, kad po šiek tiek išsikišusiu antruoju aukštu būtų palikta erdvė būriuotis žmonėms, galbūt ten galėtų veikti lauko kavinė. Kaip ir daugelyje kitų projektų, pirmieji du aukštai būtų skirti komercijai, kiti – gyvenamiesiems plotams. Fasaduose vyrautų stiklas ir betonas.

Recenzento pastabos apie šį projektą buvo beveik identiškos kaip ir apie A. Kančo bei A. Miliūno projektus.

5. A. Seiboko projektas

Alvydas Seibokas, vienintelis architektas iš Vilniaus, dalyvavęs šiame konkurse, pateikė projektą, savo koncepcija taip pat gerokai besiskiriantį nuo kitų. Pastatas susideda iš keleto skirtingo tūrio dalių, o ties gatvių susikirtimu esantis pastato kampas – labai nedidelio aukščio, kad nebūtų užgožtas ties kita Laisvės alėjos ir Daukanto gatvių sankirta esantis istorinis “Metropolio” bokštelis.

A. Seibokas siūlė fasadus papuošti lietuviškomis medžiagomis – įrėmintomis rankų darbo šamoto plokštėmis ir taip, pasak jo, priminti, kad architektūra nėra vien techinis darbas, bet ir menas.

Recenzentas šį projektą įvertino palankiausiai iš visų, girdamas idėją neužgožti „Metropolio“ bokštelio ir atsigręžti į meną. Tačiau atkreipė dėmesį į nedidelį pastato tūrį ir abejojo ar tai patiks užsakovams.

Štai taip „Merkurijus" atrodo šiomis dienomis

Susiję straipsniai:

• Kaune bus statoma pirmoji daugiaaukštė stovėjimo aikštelė
• Kauno centre gali išdygti daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė
• Kauno centre nori statyti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę
• Pačiame Kauno centre – oranžinė linkėjimų rinktinei siena (foto)
• Pradedama „Merkurijaus“ statyba, investicijos siekia 150 mln. litų