Lietuvos pirkėjus piktina maisto produktų kainų augimas, neliko nepastebėtos ir nuo liepos 5,3 proc. šoktelėjusios pieno bei jo produktų kainos. Verslosavaite.lt aiškinosi, kas lemia aukštas Lietuvos pirkėjams siūlomo pieno bei jo produktų kainas.

Kainas Lietuvoje kelia noras daugiau uždirbti užsienyje

AB „Rokiškio sūris“ pardavimo ir rinkodaros direktoriaus D. Norkaus teigimu, pieno produktų kainų augimą pasaulinėje rinkoje sąlygojo padidėjusi paklausa ir nepakitusi pasiūla, o pokyčiai pasaulinėje rinkoje atsiliepė ir Lietuvos pirkėjams.

„Pasaulio rinkose pakilo pieno produktų kaina, nes net ir išaugus jų paklausai, pasiūla išliko ta pati. Padidėjus kainoms užsienyje, pakilo pieno produktų eksportuotojų pelningumas, o turinčias daugiau gamybinių pajėgumų įmones didesnis pelnas paskatino pirkti daugiau žaliavos, kas lėmė jos brangimą. Noras gaminti daugiau ir žaliavos kainų augimas iškart pakėlė ir pagamintos produkcijos kainą Lietuvos rinkoje“, - apie pieno ir jo produktų kainų augimo priežastis Verslosavaite.lt kalbėjo D. Norkus.

Pakilus perdirbto pieno kainoms, produkciją brangina ne tik iš ūkininkų, bet ir iš perdirbėjų žaliavas perkantys gamintojai.

Kyla gaminių savikaina

Pasak AB „Kauno pieno centro“ generalinio direktoriaus Arūno Kontauto, produktų brangimą lemia pakilusios iš tiekėjų perkamos žaliavos kainos: „Vafliniams puodeliams naudojami miltai per metus pabrango 80 procentų, iš pieno perdirbėjų gaunamas pienas, pieno miltai bei sviestas bendrai sudėjus pabrango apie 50 procentų. Augant produktų savikainai, mes neišvengiamai turime branginti ledus“.

A. Kontauto teigimu, Vokietijoje pieno žaliava pabrango 60 procentų, todėl visai suprantama, kad Lietuvos pieno kombinatai atsižvelgia į užsienio tendencijas ir taip pat kelia kainas.

Pasak AB „Pieno žvaigždės“ vykdančiojo direktoriaus Lino Sasnausko, pieno produktų kainos auga ne tik dėl brangstančio pieno, bet ir dėl kitų brangstančių ingredientų bei pakuotės kainų, didinamų atlyginimų. „Auga visos kaštų kategorijos, dėl to kyla gaminio savikaina, o ji yra produkto kainos pagrindas“, - Verslosavaite.lt teigė L. Sasnauskas.

Brangiai kainuoja pieno surinkimas

Pasak D. Norkaus, teigiantys, kad pieno supirkimo kainos Lietuvoje vienos žemiausių Europos Sąjungoje (ES), o pieno produktų – vienos aukščiausių, nežino tikrosios padėties.

„Tai labai paviršutiniškas požiūris: iš tiesų reikėtų žiūrėti į superkamo pieno struktūrą ir panašius dalykus. Pavyzdžiui, mūsų įmonė turi 25 000 tiekėjų, tuo tarpu panašaus dydžio įmonės Vakarų šalyse turi apie kelis šimtus stambių pieno tiekėjų. Tai reiškia, kad pieno supirkimo kaštai mūsų įmonei kelis kartus didesni nei vakarietiškoms“, - Verslosavaite.lt teigė D. Norkus.

Pasak L. Sasnausko, užsienyje nėra tokių smulkių ūkių, kaip Lietuvoje, nes kelių karvių pieno tiekimas nelaikomas verslu. Tačiau, pašnekovo teigimu, galima pastebėti, kad ir Lietuvoje vyksta pokyčiai panašia linkme.

„Pastebime tendenciją, kad kelias karves auginančių ir pieną tiekiančių žmonių skaičius labai sparčiai mažėja. Pagal mūsų skaičiavimus, iš tokių smulkių ūkininkų dabar superkame apie 25 procentus viso superkamo pieno kiekio, visas kitas pienas – iš stambių ūkininkų, kurių skaičius mažas, bet tiekiamas pieno kiekis – didelis“, - Verslosavaite.lt teigė L. Sasnauskas.

L. Sasnausko teigimu, lyginant skirtingų ES valstybių pieno supirkimo ir pieno produktų pardavimo kainas, būtina atsižvelgti ir į kitus veiksnius – negalima sulyginti kelis litrus ir penkias tonas pieno tiekiančių ūkininkų pieno kainų, nes skiriasi ne tik pieno surinkimo išlaidos, bet ir paties pieno kokybė.

L. Sasnauskas bei D. Norkus tvirtino, kad lyginant pieno bei jo produktų kainas prekybos centrų lentynose, svarbu įvertinti ir tai, kad gaminiai parduodami su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), kuris, pavyzdžiui, Lenkijoje siekia tik 7 procentus.

Mažėja paklausa – krenta kaina

Pasak „Rokiškio sūrio“ atstovo D. Norkaus, kai kurie pieno produktai pasaulio rinkose jau pradėjo pigti, nes pasiekė psichologinę ribą, kai pirkėjai ieško alternatyvų pernelyg pabrangusiam produktui.

Kaip pavyzdį D. Norkus pateikė pieno išrūgų miltų kainų svyravimą.

„Pašarų veršeliams gamybai naudojamų išrūgų miltų kilogramas prieš 2 metus pasaulio rinkoje kainavo apie 0,4 euro, o šių metų liepos pabaigoje tie patys miltai pabrango iki 1,3 euro. Šoktelėjus pašarų kainoms, veršienos augintojams verslas tapo nepelningas, o jiems pradėjus išrūgų miltus keisti kitais pašarais, sumažėjo minėto pieno produkto paklausa, kas privertė nuleisti kainas ir dabar išrūgų miltai kainuoja 0,75 euro“, - Verslosavaite.lt kalbėjo D. Norkus.

Pasak pašnekovo, panašiai svyravo ir laktozės (išrūginio pieno produkto) kainos. „Maisto bei farmacijos pramonės šakų naudojama laktozė per metus pabrango 3,5 karto. Radus kuo pakeisti pabrangusią laktozę, sumažėjo jos paklausa, o tai privertė nuleisti kainas“, - pasakojo D. Norkus.

Lietuvos pieno perdirbėjai nejaučia paklausos mažėjimo

Linas Sasnauskas teigė, kad AB „Pieno žvaigždės“ vidaus rinkoje kol kas nejaučia paklausos mažėjimo, tą patį tvirtino ir kito stambaus pieno perdirbėjo – AB „Rokiškio sūris“ pardavimo ir rinkodaros direktorius D. Norkus.

D. Norkaus teigimu, Lietuvos pieno produktų gamintojai šoktelėjusiomis kainomis neišgąsdino ir Lietuvos sūrininkams svarbios Rusijos rinkos.

„Iki subsidijų panaikinimo Rusijos klientas Lietuvos sūrininkams mokėdavo vidutiniškai 2,6 euro už kilogramą sūrio, tuo tarpu šiandien Rusijos importuotojas lietuviams moka 4 eurus. Kaina pakilo daugiau nei 50 procentų, bet perka lygiai taip pat, kaip pirko“, - Verslosavaite.lt tvirtino D. Norkus.

Nesiryžta prognozuoti kainų pokyčių

Lietuvos stambieji pieno perdirbėjai nesiryžo prognozuoti galimų pieno ir jo produktų kainų pokyčių. „Vienas Dievas težino. Mes, lietuviai pieno perdirbėjai, tik prisitaikome prie pasaulinėje rinkoje vykstančių pokyčių“, - Verslosavaite.lt tvirtino „Rokiškio sūrio“ pardavimo ir rinkodaros direktorius D. Norkus.

Pasak AB „Pieno žvaigždės“ vykdančiojo direktoriaus Lino Sasnausko, dabar sunku prognozuoti rinką. „Matome, kad vakaruose kaina pakilusi iki rekordinių aukštumų, bet labai sunku pasakyti, kiek tai tęsis. Mes, vietiniai gamintojai, pasaulinių rinkų įtakoti negalime“, - Verslosavaite.lt sakė L. Sasnauskas.